Vaistažolių burtininkė J.Balvočiūtė dalijosi patirtimi su rusniškiais

balvociute portretasPasidalinti savo kelių dešimtmečių žolininkės patirtimi bei patarimais antradienį į Rusnę buvo atvykusi ypatinga viešnia – Jadvyga Balvočiūtė, žolininkė, gerai žinoma ne tik Žemaitijoje, bet ir visoje Lietuvoje. J.Balvočiūtės ekologinių žolelių receptai ne vienam padėjo sustiprinti sveikatą, atsikratyti įvairių ligų bei naujai atrasti gyvenimo džiaugsmą.

Sveikindamos viešnią šio susitikimo organizatorės – Rusnės bibliotekos darbuotojos ragino gausų būrį vyresnio amžiaus rusniškių, kurie atėjo į susitikimą, pateikti aktualius klausimus. Dvi valandas trukusiame pokalbyje su žolininke rusniškiai ne tik paragavo džiovintų vaistažolių šaknų, pasivaišino gardžiomis arbatomis, bet ir sužinojo daug patarimų sveikatos klausimais.

Visą gyvenimą žavėjo augalija

J.Balvočiūtė pasakojo, kad jau nuo vaikystės žavėjosi augalais, o iš savo senelės gavo pirmųjų liaudies medicinos žinių. Vėliau būsima žolininkė pasirinko lemtingą ateičiai specialybę – baigė Kauno medicinos instituto Farmacijos fakultetą ir įgijo provizorės (vaistininkės) specialybę.

Kiek padirbusi vaistinėje, ji, kai tik atsirado galimybė, nedvejodama perėjo dirbti į Kauno botanikos sodą. Meilė augalijai tik dar labiau augo. Laisvalaikiu žolininkė užsiėmė retų ir saugomų augalų išsaugojimo galimybių tyrimais, pati augino retos rūšies žalumynus.

Pristatė įvairias arbatas

Viešnia pasakojo, kad jos namuose, daržinėje, ūkiniame pastate bei klėtyje visais metų laikais kvepia džiovintais žolynais. Moteris savo ūkyje Mažeikių rajone ekologiškai augina kelių šimtų rūšių vaistinius augalus. Apie trečdalį vaistažolių savo arbatoms ji užaugina pati, du trečdalius – surenka.

Vaistažoles renka visus metus, jau žiemą pradeda rinkti medžių pumpurus. Augalų rinkti su talkininkais eina į miškus ir pievas, ten, kur gamta natūraliausia ir mažiausiai paveikta išorinių veiksnių.

Rusniškiams J.Balvočiūtė pristatė apie 70 rūšių pačios sukurtų arbatų: kasdieniam stalui tinka „Aromatinė“, kuri pagaminta iš aromatinių augalų ir tinka virškinimui gerinti. „Kava be kavos“ – sveikuolišku pagrindu pagaminta kava iš cikorijų, trūkažolės bei kiaulpienės šaknų. „Kalėdinė nuotaika“ pagaminta iš tonizuojančių augalų, suteikiančių malonų aromatą, bei kitokių arbatų.

Reikia tinkamai paruošti arbatą

„Kokiu vandeniu reikia užpilti žoleles ir kiek laiko jas plikyti?“, – toks buvo pirmasis rusniškių klausimas žolininkei.
Anot J.Balvočiūtės, visas žoleles, jų stiebus ar šaknis ji pati užpliko verdančiu vandeniu. Skiriasi tik užplikyto mišinio laikymo laikas. Jei užpilamos smulkintos šaknys ar stiebai, laikas turi būti ilgesnis, žiedams, pumpurams ir lapeliams užtenka tiek, kol arbata atvės ir ją bus galima gerti.

Žolininkė patarė, kad turinčias gleivių vaistažoles reikia perkošti per kuo retesnį sietelį, nes tuomet išliks gydančiosios augalobalvociute rusniskiai bendrauja savybės. Kaip žinia, augalų gleivės (liepų, gysločių) padeda mažinti skrandžio rūgštingumą.

Pasak viešnios, ruošiant vaistažolių mišinius visas žoles ir šaknis būtina susmulkinti ir sumaišyti. 1-2 šaukštus arbatos mišinio reikėtų užplikyti puse litro vandens, palaikyti nuo 30 minučių iki 2 valandų (jei joje yra šaknų ir šakniastiebių) ir gerti dažniausiai prieš valgį 3 kartus per dieną.

Jeigu arbatos sudėtyje yra dilgėlių, geltonžiedžių barkūnų žolės, kaštonų žiedų, geriant arbatą po 10-15 dienų reikia daryti pertrauką, kad nepadidėtų arba nesumažėtų kraujo krešumas.
Jonažolių vasarą nereikia dėti į arbatas, nes šios vaistažolės didina mūsų organizmo jautrumą ultravioletiniams saulės spinduliams.

Farmacijos specialistė pridūrė, kad vaistažolių arbatas tinka skaninti medumi, tik jo nepatartina dėti į karštą užpilą, nes dingsta vaistinės savybės.

Sergant podagra – speciali arbata

Rusniškiai teiravosi, kokiomis žolelėmis galima numalšinti „karalių ligos“ – podagros – keliamus skausmus.

Podagra – tai lėtinė medžiagų apykaitos sutrikimo liga, kai kraujyje ir kituose organizmo skysčiuose labai padidėja šlapimo rūgšties ir ji kaupiasi sąnariuose, audiniuose. Simptomai: sąnarių uždegimas, skausmas, patinimas.

Pasak žolininkės, šiai ligai gydyti, simptomams mažinti pirmiausia padės pakeista mityba bei žolelės, kurios nušarmina organizmą. J.Balvočiūtės arbatų rinkinyje, kurį ji atsivežė į Rusnę, buvo speciali arbata podagros simptomams gydyti.

Jadvygos Balvočiūtės patarimai

Kaip gydyti peršalimą?

Peršalimo ligas žolininkė pataria gydyti pirmiausia karštame vandenyje pamirkant kojas ar išsimaudant karštoje vonioje. Po to reikia išgerti valerijonų šaknų, pušų ar eglių spyglių, karklų žievių arbatos.
Kai kankina sloga ar sinusitas, reikia gerti vaistažolių mišinio arbatą iš kaštonų ir šeivamedžių žiedų, tamsiųjų plaučių, jonažolių, didžiųjų debesylų, vaistinių isopų (juozažolių), paprastųjų rykštenių ir didžiųjų ugniažolių žolės, pelkinių vingiorykščių lapų.

Peršalus ar gripuojant puikiai padės ir vaistažolių mišinys lygiomis dalimis iš didžiųjų debesylų, rausvažiedžių ežiuolių, vaistinių isopų, šilinių viržių, pelkinių vingiorykščių ir menturinių dedešvų žolės, paprastųjų aviečių ir vaistinių šventagaršvių lapų, balzaminių tuopų arba drebulių pumpurų.

Prakaitavimą geriausiai skatina avietės, tinka jų vaisių ar uogų, lapų arbata. Avietės bus veiksmingesnė su vingiorykščių žole, šalpusnių žiedais ar lapais, liepų žiedais. Šie labiau skatina prakaitavimą sumaišyti lygiomis dalimis su paprastųjų kmynų, moliūgų sėklomis, gervuogių lapais, jonažolių žole, šeivamedžių žiedais.

O gerklės perštėjimą sumažins bei gydys plautės, vingiorykštės, debesylo, svilarožės, dedešvos žolės, liepų ar šeivamedžių žiedų, svilarožės lapų arbata. Žolininkė sako, kad į ją reikia įberti sėmenų, kad jų gleivės suteptų gerklę. Sėmenys turi ir priešuždegiminių savybių.

Kad nekamuotų kosulys

Pasak žolininkės, nuo kosulio padeda nemažai vaistažolių. Didžiųjų debesylų, pavasarinių raktažolių šaknų nuoviras gydo uždegimus, lengvina atsikosėjimą ir vartojamas bronchitui, tracheitui gydyti, o debesylų ir šalpusnių lapų mišinys mažina bronchinės astmos priepuolių pavojų.

Sergant viršutinių kvėpavimo takų kataru labai veiksmingos plaučių, šventagaršvių, gysločių žolės arbatos. Atsikosėti padeda ir pušų pumpurų užpilas ar nuoviras.

Įsisenėjusiam kosuliui gydyti padės vaistažolių mišinys iš didžiųjų debesylų ir tamsiųjų plaučių žolės, juodauogių šeivamedžių ir raktažolių žiedų, šalpusnių žiedų arba lapų, dilgėlių ir vaistinių šventagaršvių lapų.

Itin veiksminga imuninę sistemą stiprinanti vaistažolė – rausvažiedė ežiuolė. Arbatinį šaukštelį šios žolės reikia užpilti stikline verdančio vandens, pusvalandį palaikyti, kad pritrauktų, tada nukošti ir gerti 3 kartus per dieną prieš valgį.
Kasdien galima pasigaminti arbatos iš paprastųjų kiečių, šventagaršvių, stumbražolių žolės, bruknių, gervuogių, aviečių, juodųjų serbentų, šaltalankių, beržų lapų, erškėčių, kalendrų vaisių, drebulių pumpurų.

Kokių vaistažolių turi būti kiekvienuose namuose?

Žolininkė teigė, kad rusniškiai savo saloje didžiąją dalį vaistažolių, kurias ji paminėjo, tikrai atrastų. Kiekvieno namuose galėtų būti paruošta po ryšulėlį margainių, pipirmėčių, trūkažolių, iš kurių verdamos arbatos kepenims ir skrandžiui padėti.

Kraujotakos problemų turintiems žmonėms žolininkė siūlo paprastųjų kaštonų ir gudobelių žiedų, geltonžiedžių barkūnų, burnočių, rasakilų žolės, beržų lapų. O jau minėtos pipirmėtės ne tik gerina kepenų veiklą bei virškinimą, bet gerai malšina troškulį, slopina vidurių pūtimą, atstato nervų sistemos pusiausvyrą.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.