Vaizdo stebėjimo kameros daugiabutyje: kada tai draudžiama?

Vaizdo stebėjimo kameros – vienas efektyviausių būdų turto apsaugai, tačiau jos turi būti įrengtos taip, kad nepažeistų asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo.

„Tušti likę namai vilioja vagis, tačiau ilgapirščiai nesiryžta lankytis ten, kur bus nufilmuoti. Vaizdo kameros daugiabučiuose turi būti įrengiamos laikantis asmens duomenų apsaugos įstatymo nuostatų ir vidinių bendrijos taisyklių“, – sako NT bendrovės „Realco“ atstovas Andrius Sugintas.

Nefilmuoti langų, neįrašinėti garso

Daugiabučiuose vaizdo kameros įrengiamos norint apsaugoti gyventojų turtą, palaikyti viešąją tvarką. Dėl to jos montuojamos laiptinėse, koridoriuose, kiemuose, kur „stebi“ įvažiavimus į kiemus, garažus, kelio užtvarus, įeinančius žmones. Svarbu, kad jų stebėjimo laukas nedarytų poveikio žmonių privatumui. Kamera negali būti nukreipta į konkretaus buto duris, esanti lauke – į būstų langus, negali daryti garso įrašų. Jei teritorijoje yra vaizdo kamera, turi būti apie tai informuojantys ženklai, aiškiai matomi patenkant į jų stebėjimo zoną.

Naujuose gyvenamuosiuose NT projektuose paprastai patys projekto vystytojai pasirūpina įrengti kamerų tinklą bei įrašų saugojimo įrangą. Tačiau kartais gyventojai nusprendžia įsirengti papildomai kamerų kitose bendro naudojimo vietose ar nuosavybės teise priklausančiose terasose, kiemeliuose. Tai nedraudžiama, tik negalima pažeisti kitų asmenų privatumo, vaizdo stebėjimas turi vykti laikantis Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) nuostatų. Jeigu kameros įrengiamos privačiose valdose ir į jų stebėjimo lauką patenka tik asmeniui priklausanti privati teritorija, BDAR nuostatos netaikytinos.

Įrašais gali pasinaudoti policija

Asmens duomenų apsaugos reikalavimai galioja ne tik fiksuojant vaizdą, bet ir jį vėliau saugant bei peržiūrint. Todėl įrašais negali naudotis bet kas ir bet kada. Įrašai prireikus perduodami tretiesiems asmenims gyventojų bendrijos pirmininko ar kito paskirto atsakingo asmens, taip užtikrinama duomenų apsauga.

Vandalizmo atveju, įvykus vagystei, kai  prireikia įrašų, juos administruojantis asmuo suteikia įrašą į jį pasikreipusiems nukentėjusiems asmenims ar policijai.

Pasak Policijos atstovo Ramūno Matonio, policija dažniausiai naudojasi savivaldybių viešose vietose įrengtomis vaizdo kameromis, kurios įrengiamos probleminėse vietose. Taip nustatomi įvairūs KET pažeidimai, viešąją tvarką pažeidinėjantys asmenys.

„Gyventojų vaizdo kameros taip pat gali būti naudingos tiriant nusikaltimus ar juos stabdant. Tam reikėtų užregistruoti turimas stebėjimo sistemas. Gyventojai aktyviai jungiasi prie šios iniciatyvos, o vaizdo įrašais policijos pareigūnai yra sėkmingai pasinaudoję, tirdami įvykius“, – sako R. Matonis.

Su saugos tarnybomis galima sudaryti ir vaizdo stebėsenos sutartis, tuomet jos taip pat reaguos į vaizdo kameromis fiksuojamą vykstantį įvykį, kaip ir į signalizacijos siunčiamus pranešimus.

Pagal BNS inf.