„Vakarykščio laikraščio“ parodoje – apie 130 įdomių spaudos eksponatų

laikrasciu parodaSpaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną visų redakcijų kolektyvai sulaukė gausybės svečių ir sveikinimų, o vakare susirinko į Šilutės muziejų apžiūrėti ir pavartyti „vakarykščių laikraščių“. Taip pavadinta paroda muziejuje eksponuojama „Pamario“ redaktoriaus Petro Skutulo iniciatyva. Parodai atrinkti 127 laikraščių pavyzdžiai iš beveik 1000 eksponatų turinčios šilutiškio kolekcininko Henriko Bundorfo spaudos kolekcijos. Be to, muziejininkai parodą papildė IX amžiaus pabaigos ir X a. pradžios laikraščių pavyzdžiais, saugomais muziejaus fonduose.

Pristatydama parodą, Šilutės muziejaus direktorė Roza Šikšnienė priminė, kad mūsų krašte spaudos ir lietuviško rašto draudimo niekada nebuvo. Mažojoje Lietuvoje spauda visada klestėjo, čia spausdintą lietuvišką žodį knygnešiai, rizikuodami laisve ir gyvybe, perduodavo Didžiajai Lietuvai.

O pačioje Šilutėje pirmoji poligrafija (spaustuvė) atsidarė 1861 metais – spaustuvininkas Umlaufas pradėjo leisti pirmąjį periodinį laikraštį vokiečių kalba, kurio pavadinimą galima išversti „Šilokarčemos šauklys“. 11 mėnesių Umlautui pavyko išlaikyti šį leidinį, tačiau vėliau jis spaustuvę pardavė, nes neįstengė jos modernizuoti ir išsilaikyti rinkoje.

Į spaudos rinką atėjo Zybertų (Siebert) dinastija, kuri leidybą mūsų mieste valdė beveik 100 metų. Tiesa, konkurentų jiems netrūko – įvairiais laikotarpiais Šilutėje veikė net 6 spaustuvės. O prieš II pasaulinį karą mūsų mieste buvo leidžiami trys laikraščiai. R.Šikšnienės pastebėjimu, ta tradicija tęsiama ir dabar.

Beje, spaudos parduotuvėse šalia laikraščių visada būdavo parduodami akiniai. Spaustuvininkų Senunų proanūkis muziejininkams yra atsiuntęs savo promočiutės linksmą pasakojimą, kaip ji, būdama paauglė, dirbo tėvų įmonėje ir prekiavo spaudiniais. Atvažiavo ūkininkas nuo Kulėšų rinktis akinių. Visus išsimatavo, ir prieblandoje, ir prie lango su jais bandė laikraštį skaityti. Niekas netiko. Mergaitė pasiteiravo, ar tikrai nė su vienais akiniais neįskaito teksto. „Aš tai viską matau, bet man sakė, kad jei neturėsiu akinių, laikraščių neperskaitysiu. Tačiau kiek bematuoju, vis tiek nesuprantu, kas parašyta“, – išsidavė vyras, kad skaityti tai nemoka…

H.Bundorfas parodos lankytojų žinias papildė faktais apie laikraščius: pirmieji pasaulyje laikraščius pradėjo leisti kinai 725 metais, Europoje pirmas laikraštis išėjo 1607 m. – jį leido vokiečiai. Pirmas Lietuvoje laikraštis buvo lenkiškas „Kurjer litevski“, pasirodęs 1760 m., o lietuviškai spausdinamas pirmas laikraštis buvo Karaliaučiuje 1823 m. leistas leidinys „Nusidavimai Dievo karalystėje“.

Šilutėje lietuviška spauda atsirado netrukus po pirmojo vokiško laikraščio – 1863-1864  metais skaitytojai lietuviškiai galėjo skaityti „Lietuvininkų paslą“ (paslas – pasiutinys).

Parodoje daug mūsų rajone leistų Sąjūdžio leidinių, mokyklų, seniūnijų, įmonių laikraščių, Vakarų Lietuvos regiono spaudos.

Eksponuojami ir kai kurie jau istorija tapę informacijos rinkimo prietaisai: vieni pirmųjų mobiliųjų telefonų, senas fotoaparatas ir kt.