Savivaldybės administracijos direktorius Raimundas Ambrozaitis savivaldybės finansinę situaciją vadina sudėtinga, tačiau kontroliuojama, bet tiki, kad Savivaldybė sugebės įgyvendinti jai valstybės patikėtas funkcijas: veiks visos savivaldybės įstaigos ir įmonės, patalpos bus šildomos, o darbuotojams mokami atlyginimai.
Paveldėtą finansinę rajono biudžeto skolą – 51 mln. litų – R.Ambrozaitis sakė priėmęs kaip faktą ir dabar rūpinsis, kaip rasti geriausias išeitis iš sunkios finansinės situacijos.
Taip jis kalbėjo spaudos konferencijoje, kurią surengė naujoji rajono valdžia: merė Daiva Žebelienė, jos pavaduotojai Šarūnas Laužikas ir Algirdas Balčytis, administracijos direktorius R.Ambrozaitis su pavaduotojais Vygantu Kamarausku ir Alvidu Šimelioniu.
Privalės ištaisyti broką
D.Žebelienė sakė kartu su pavaduotojais jau baigianti apvažiuoti visus Savivaldybės rekonstruojamus objektus. Remonto darbų kokybė Savivaldybės netenkina. Daugiausia broko yra remontuojamuose Vainuto ir Juknaičių kultūros namuose. Statybininkams įteikti oficialūs reikalavimai ištaisyti broką.
Rajono vadovai ne tik atidžiai stebi ir toliau stebės rekonstruojamus objektus, bet pradėjo rūpintis ir naujais projektais. Jau suformuota strateginio planavimo darbo grupė, kuri šią savaitę rinksis į pirmąjį posėdį. Ji surinks pasiūlymus naujiems projektams ir pradės rengti savivaldybės strateginį planą 2014-2020 metų Europos Sąjungos paramos finansiniam laikotarpiui.
Susitikti su savivaldybės vadovais antradienį pakviesti ir rajono verslininkai. Norima išklausyti jų nuomonę apie savivaldybės politiką, pasiūlymus, kaip sudaryti verslui palankesnes sąlygas.
Neišnaudoti rezervai
Kalbėdama apie pirmuosius susitikimus Vyriausybėje, D.Žebelienė dėkojo Seimo nariams Audriui Endzinui, Remigijui Žemaitaičiui ir Arūnui Valinskui, kurie padėjo surengti pokalbius su susisiekimo, švietimo ir mokslo bei aplinkos ministrais, Kelių direkcijos vadovybe. Iš šių pokalbių D.Žebelienė susidarė įspūdį, kad buvę rajono vadovai neišnaudojo visų resursų dirbti kartu su mūsų krašte išrinktais Seimo nariais.
D.Žebelienei pavyko Vyriausybėje suderinti, jog šiemet būtų tęsiamas Rūgalių ir Povilų kelių asfaltavimas. Pavyko įtikinti susisiekimo ministrą, kad Šilutei labai svarbus dviračių takas Traksėdžių gyvenvietės link, ne tik dabar numatytas tiesti dviračių takas palei Ramučių gatvę.
R.Ambrozaitis sakė, kad su Kelių direkcija sutarta derinti Savivaldybės ir regiono kelių planuojamus darbus. Todėl kitais metais rekonstruojant Klaipėdos kelio ruožą, bus atnaujintas ir dviračių takas į Traksėdžius.
Pradėjus dirbti naujai valdžiai, per 6 savaites pavyko sumažinti savivaldybės skolų krepšį 1 milijonu litų. Tokio veiklos rezultato R.Ambrozaitis nepasisavino kaip asmeninio nuopelno: skolos sumažėjo gavus daugiau biudžeto įplaukų nei įprastai.
R.Ambrozaitis minėjo kitus taupymo veiksmus. Sutarta, kad Savivaldybė Šilutės autobusų parkui mokės 5 procentais mažesnes kompensacijas už lengvatinius vežimus ir nuostolingus maršrutus. Prieš 6 savaites Savivaldybės skola autobusų parkui buvo 712 tūkst. Lt, dabar ji sumažėjo iki 606 tūkst. Lt.
Netvarka atliekų apskaitoje
Daugiausia permainų rajono valdžia tikisi buitinių atliekų tvarkymo srityje. Per 2,5 metų atliekų tvarkytojai Savivaldybei įtaisė apie 1,7 mln. litų skolą už suteiktas paslaugas.
Administracijos direktoriaus pavaduotojas V.Kamarauskas, ėmęsis nagrinėti atliekų tvarkymo problemas, jau mato klaidas.
Nemažai įmonių nurodo bemaž perpus mažesnius sukaupiamų atliekų kiekius nei deklaruoja atliekų vežėjams, todėl šie Savivaldybei pateikia dvigubai didesnes sąskaitas, nei turėtų. Nemažesnis sąrašas įmonių ir įstaigų, kurios visai neturi sutarčių su atliekų tvarkytojais. Tarp tokių – ir Nemuno deltos regioninis parkas (NDRP), kuris pats už šiukšlių išvežimą nemoka, o sąskaitos už šią paslaugą patenka Savivaldybei.
NDRP direkcija nesudarė atliekų tvarkymo sutarties, nes negavo reikiamo finansavimo iš Aplinkos ministerijos. Tokia valstybės įstaigos nuostata, pasak R.Ambrozaičio, yra netoleruotina. Direkcijos vadovybė turėtų kartu su Savivaldybe ieškoti papildomų finansavimo galimybių, pvz., galbūt galėtų gauti daugiau lėšų už licencinę žvejybą ar medžioklę.
Savivaldybės administracijai tik dabar paaiškėjo, kad lig šiol nebuvo įjungta šiukšliavežių mašinų maršrutų palydovinio stebėjimo sistema. Tai liudija ir galimai paviršutinišką atliekų tvarkytojų kontrolę.
Merė D.Žebelienė sakė jau prašiusi R.Ambrozaičio surengti neeilinę kvalifikacijos atestaciją savivaldybės gamtosaugininkui Remigijui Rimkui. Tačiau tarp rajono vadovų yra ir manančių, kad neverta kaltų ieškoti tarp „iešmininkų“. Atsakomybę turi prisiimti vadovai, kurie kontroliavo ir reglamentavo aplinkosaugininko darbą, arba, kitaip tariant, nustatė ribas, kiek uoliai jis gali dirbti.
Faktas yra ir tai, kad pats dabartinis administracijos direktorius R.Ambrozaitis ne mažiau kaip metus buvo atsakingas už atliekų tvarkymą ankstesnėje valdančiosios koalicijos administracijoje.
V.Kamarauskas dabartinėje savivaldybės administracijoje vertinamas, kaip atliekų tvarkymo organizavimo specialistas, nes metus vadovavo panašiai Klaipėdoje įmonei. V.Kamarauskas nedrįso teigti, kad griežtinant atliekų tvarkymo srities kontrolę nebus didinamas atliekų tvarkymo mokestis. Rezultatai matysis po 3 mėnesių.