Valdžia Gardame piešė šviesią mūsų visų ateitį

gardamo ataskaitaRajono valdžia pirmadienį pradėjo kasmetes keliones po rajono seniūnijas, kurių metu meras ir savivaldybės administracijos vadovai gyventojams pristato per metus nuveiktus darbus.

O gyventojams kasmet tenka klausytis įprastų kalbų, kaip, esą, iki tol buvusieji rajono vadovai nieko nedirbo, ir tik prieš pusmetį į valdžią atėjusieji daugelį reikalų iš mirties taško pajudino…

Valdžios vyrai šiemet pirmuosius aplankė gardamiškius ir ne tik pateikė gražių skaičiukų apie nuveiktus darbus, bet ir piešė šviesią mūsų visų ateitį: Šilutėje ir kaimuose bus modernizuotas gatvių apšvietimas, gerės kelių ir gatvių priežiūra, bus renovuotas Šilutės Šilokarčemos kvartalas, Kultūros ir pramogų centras, miesto stadionas, mažės atliekų tvarkymo kaina…

Gardamiškiams vis kliūva seniūno žmona

Gausų svečių desantą ne mažiau gausiai susirinkusiems saviškiams pristatęs Gardamo seniūnas Tomas Balčytis pirmiausia pats apžvelgė seniūnijos gyvenimą: kiek ir kokių pašalpų per metus išmokėta, kas nuveikta ir kiek sutaupyta.

Baigęs kalbą sulaukė raštelio su klausimu: „Ar į seniūno pareigybes įeina žmonos vežiojimas į Šilutę tarnybiniu transportu bei namų apžiūrėjimas darbo metu?“

T.Balčytis aiškino, esą jam žmonos niekur vežioti nereikia, ji dirba Šilutėje ir yra čia išsinuomojusi butą. O namus jis apžiūrintis tik tada, kai grįžtantis pietauti.

Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Raimundas Ambrozaitis tikslino, jog seniūnams leista laikyti automobilius namuose, jie patys apmoka eksploatacines išlaidas, ir taip yra geriau ir Savivaldybei, ir seniūnams.

Meras vardijo vykdomas programas

Vos prabilęs meras Vytautas Laurinaitis bakstelėjo buvusiai valdžiai: esą buvę savivaldybės vadovai tingėję ir po seniūnijas su ataskaitomis nevažinėję, nors tai privalu daryti. Išvardijęs vykusių posėdžių, priimtų sprendimų ir pasirašytų raštų skaičius, V.Laurinaitis priminė ir pusmetį dirbančios dabartinės valdančiosios koalicijos prioritetus. Vienas jų buvo – stabilizuoti savivaldybės finansinę padėtį.

„Ir tai pavyko: atsiskaityta su autobusų parku, juda kadetų mokyklos projektas, paruošta 2014-2020 m. Šilutės miesto integruotos teritorijos vystymo programa, kurią įgyvendinus labai keisis miesto veidas: bus renovuotas Šilokarčemos kvartalas ir Kultūros ir pramogų centras, miesto stadionas, sutvarkyta pagrindinė gatvė. Beliko tik formalūs dalykai ir programa startuos.

Jau vyksta viešieji pirkimai ir netrukus gatvėse turėsime vaizdo stebėjimo kameras. Šilutei reikia sporto arenos, ruošiama gatvių apšvietimo modernizavimo programa ir netrukus  mieste ir kaimuose apšvietimas bus modernizuotas“, – itin šviesią ateitį piešė V.Laurinaitis. Priminė ir „nemirtingąją“ Rusnės estakadą, kuri, anot mero, vis dar lieka atviras klausimas…

Dar jis pranešė, kad per 6 mėnesius šiai valdžiai pavyko 5 milijonais litų sumažinti savivaldybės skolą, ir būtų sumažinę dar 3 milijonais, jei nebūtų reikėję vykdyti ankstesnės valdžios įsipareigojimų.

Pasak V.Laurinaičio, trys rajono seniūnijos pakliuvo į tikslinių teritorijų sąrašą, tad jos gaus papildomą finansavimą savo projektams įgyvendinti. Bet jis diplomatiškai nutylėjo, jog Gardamo toje trijulėje nėra.

„Buvo gyventojų, nepatenkintų atliekų tvarkymo kaina, radom resursų ją šiek tiek mažinti. Atidarytos kelios vaikų darželių grupės. Atidarytume ir Gardame, jei atneštumėte įrodymą, kad jau yra 20 ją lankyti norinčių vaikų ir tiek bus ateityje“, – kalbėjo meras.

Keliai – opi problema

Administracijos direktorius Sigitas Šeputis apžvelgė seniūnijos ūkinius ir finansinius reikalus. Anot jo, gerai, kad seniūnija sutaupė beveik 200 000 litų, kurie anksčiau nutekėdavo į įvairias pašalpas gaunančiųjų, bet nelabai to vertųjų, kišenes. Bet blogai, kad net 4300 litų sumažėjo išmokų šeimoms, susilaukusioms naujagimių. „Mažinkit ką norit, tik ne šį skaičių“, – šmaikštavo S.Šeputis.

Jis paaiškino, dėl ko 2013 metais buvo padidintas šiukšlių išvežimo mokestis ir priminė, kad „rajono politikai čia – nė prie ko“. Jau perkami 5000 konteinerių antrinėms žaliavoms, kurie pavasarį bus išdalinti individualių namų savininkams, ir tai padės mažinti komunalinių atliekų kiekius, o tuo pačiu – ir mokesčius už jų išvežimą. Bet tam reikia, kad visi pradėtume rūšiuoti atliekas.

S.Šeputis pasidžiaugė, kad prieš Naujuosius, galbūt bijodami ateinančio euro, gyventojai ypač gerai atsiskaitė už visus patarnavimus.

Šiemet 30 proc. didinamos Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšos, kurias skirstyti turi bendruomenės, bet į susirinkimus privalo kviesti ir Savivaldybės atstovus. Šios lėšos skiriamos vietinės reikšmės keliams prižiūrėti. Pasak S.Šepučio, šiemet Gardamo seniūnijoje numatyta asfaltuoti kai kuriuos kelius.

Kelių būklė apskritai opi problema gardamiškiams. Jie domėjosi, kodėl kelias Žemaičių Naumiestis – Šyliai barstomas „tik iki Pupšio namų“. Žinomas šio krašto kelininkas Antanas Kubaitis paaiškino, jog kelininkai skaičiuoja, kiek automobilių per parą pravažiuoja kuriuo keliu, ir pirmiausia barstomi tie keliai, kuriais rieda ne mažiau 1000 automobilių. O gardamiškių minėtu keliu per dieną vos 300 mašinų pravažiuoja, todėl ir barsto jį kelininkai tik iš savo įmonės lėšų ir tik iki gyvenvietės pabaigos.

Priminus, kad LESTO naikina senąsias elektros laidų atramas ir įrengia kaimuose šiuolaikišką apšvietimą, pretenzijas dėl to modernizavimo išsakė šyliškė Adelė Biurkland. Moteris stebėjosi, kad elektros tiekėjai negalėjo šių darbų daryti vasarą, bet pasirinko žiemą, kai be elektros, o tuo pačiu be šilumos, gyventojus palieka net po kelias dienas iš eilės.

Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, LESTO anksčiau dirbęs R.Ambrozaitis sakė, kad darbai atliekami planingai, iš anksto įspėjus gyventojus. Ir jis mano priešingai: vasarą dirbdami elektrikai kaip tik sunaikintų būsimą derlių. Bet apskritai, anot R.Ambrozaičio, „su elektrikais sunku kalbėtis“.

R.Ambrozaitis pasidžiaugė, kad socialinės paramos lėšas jau skirsto seniūnijų komisijos, ir kad gardamiškiai, svarstydami, kam jų labiausiai reikia ir kas didžiausi varguoliai, nesusimušė…

Apie vaizdo kameras girdi treti metai

Šilutės policijos vadovas Sigitas Mikutavičius pastebėjo, kad Gardamas – viena iš dviejų seniūnijų, kuriose iki šiol nėra įkurtos nė vienos saugios kaimynystės grupės. Jis klausė, gal gardamiškiai nesuvokia tokių darinių prasmės, ir patikino, kad bendruomenės pareigūnė Nerija Ropienė čia dar turės ką veikti.

Seniūnijoje yra tik 2 policijos rėmėjai, viena jų – 18-metė mergina, besiruošianti darbui policijoje. Komisariato viršininkas patikino, jog geriausiai dirba pareigūnai, išaugę prižiūrimoje teritorijoje, todėl ši mergina turės visapusišką palaikymą.

Pasak S.Mikutavičiaus, negerais dalykais Gardamas nesiskiria nuo kitų seniūnijų, čia nebuvo didelį rezonansą sukėlusių nusikaltimų. Dažniausias nusikaltimas, kaip ir visame rajone, vagystės, būta girtų vairuotojų ir viešose vietose besišlaistančių neblaivių gyventojų, aptinkama naminės fabrikėlių.

S.Mikutavičius dėkojo visiems, kas talkina ir praneša apie teisėtvarkos pažeidėjus, neslėpė ir to, kad policija turi ir vidinių bėdų, bet, anot jo, stengiasi gydytis.

Nebe pirmai valdžiai dėstant pažadus, kad „jau, jau turėsime vaizdo stebėjimo kameras“, komisariato viršininkas jų svarbą priminė dar kartą.

Gardamiškis Gintaras Šertvytis neiškentė: jis irgi jau treti metai girdi kalbas apie tas kameras, bet kamerų iki šiol nėra.

Nesąžiningieji turės problemų

„Šilutės vandenų“ vadovas Alfredas Markvaldas pasakojo, jog ši seniūnija įmonei pernai „padovanojo“ 30 000 litų nuostolių. „Tai yra, investavom daugiau lėšų, negu jų surinkom. Vanduo dingsta nežinia kur, didžiausi jo nuostoliai Ramučiuose, Žakainiuose ir Šyliuose“, – aiškino jis.

Bet patikino, kad taip bus nebeilgai, mat vandentiekininkai turi aparatus, su kuriais nesunkiai nustatys vandens vagišius. „Klosim čia vandentiekį, nuotekų kanalizaciją, statysim vandens valymo įrenginius ir patikrinsim visus šalutinius įvadus“, – sakė jis ir įspėjo, kad nesąžiningieji tada turės problemų.

Jis prašė pastebėjus vandens nutekėjimą pranešti įmonės avarinei tarnybai ar bent jau seniūnui.

„Šilutės būsto“ direktorius Aleksas Kvederis keturių čia administruojamų daugiabučių gyventojams patarė suskubti į renovacijos traukinį, mat ateity kompensacijos mažės. Deja, pasak A.Kvederio, tvarkingai gyventi nori ne visi, o rūpintis paprastai pradedama tada, kai namas jau pradeda griūti. Tad administratoriui belieka kažkaip priversti gyventojus pasirūpinti savo namais.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.