Valdžia išgirdo: Katyčiai – saugi seniūnija, bet nesusitvarkanti su nuotekomis

 

VALDZIA KATYCIUOSE_3Katyčių seniūnijoje Savivaldybės vadovai išgirdo skundų, jog čia yra nemažai vandentvarkos problemų. Katytiškiai skundėsi, kad nuotekų vamzdynai ir valymo įrengimai čia yra, tačiau apie 50 sodybų prie sistemos nesijungia.

Vietiniai ūkininkai norėtų, kad bent dalis už žemę sumokėto mokesčio sugrįžtų į seniūniją, už tuos pinigus būtų galima tvarkyti melioracijos sistemas, atlikti kitus darbus.

Visi pasidžiaugė policijos informacija, kad praėjusiais metais Katyčiuose nebuvo nė vienos vagystės.

Metai be vagysčių

Savivaldybės mero Vytauto Laurinaičio, administracijos direktoriaus Virgilijaus Pozingio bei seniūno Jono Lukošaičio ataskaitos Katyčiuose išklausytos be jokių trikdžių. Vietinius ūkininkus pradžiugino gera žinia, jog ši seniūnija yra priskirta Nemuno žemupio teritorijai. Todėl šiemet seniūnijos laukuose esantys 26 km griovių bei 13 pralaidų bus sutvarkyti už LR Vyriausybės skirtas lėšas. Tai turėtų gerokai pagerinti žemdirbių dirbamus laukus ir pievas.

Katytiškius pasveikinti atvyko ir LR Seimo narys Alfredas Stasys Nausėda. Jis pasidžiaugė sklandžia Savivaldybės vadovų ataskaita, ją pavadino pozityvia. Seimo narys sakė, kad su Savivaldybės vadovais visuomet randa bendrą kalbą, kai yra sprendžiami kraštui svarbūs reikalai. Pasak A. S. Nausėdos, vadovų surašytiems raštams visuomet reikia „pridėti kojas“, kitaip tariant, aplankyti ministrus ar kitus valdininkus, kurie sprendžia lėšų skyrimo klausimus. A.S. Nausėda sakė, kad jis visuomet padeda surengti tokius susitikimus.

Policijos komisariato atstovė Jurgita Kaktienė sakė, kad Katyčiai yra viena saugiausių seniūnijų, iš čia gauta tik 1,2 proc. pranešimų nuo visų rajono pranešimų skaičiaus. Ji pasidžiaugė ir faktais, kad per 2019 metus seniūnijoje neužfiksuota nė vienos vagystės, 3 kartus sumažėjo smurto šeimose atvejų – registruoti tik du tokie atvejai. Buvo ir trys girtų miestelio mušeikų susirėmimai, kuriuose kai kurie buvo lengvai sužaloti. Sulaikyti ir pora neblaivių vairuotojų.

J.Kaktienė ragino katytiškius saugoti savo turtą nuo vagišių, priminė sukčiavimo atvejus.
VALDZIA KATYCIUOSE_1
Neramu dėl vandentvarkos

Savivaldybės tarybos narys Ričardas Stonkus su nerimu papasakojo apie Stubrių kaime, kur jis gyvena, vykusią vandentvarkos patikrą. Šio kaimo gyventojai yra išsipirkę vandens bokštą ir vandeniu apsirūpindavo, tačiau mažai kas pasirūpino nuotekų tvarkymu. Pasak R. Stonkaus, neseniai kaimo vienintelį daugiabutį aplankė vandentvarkos inspektoriai ir nustatė, jog visos šio pastato gyventojų nuotekos nuteka į laukus.

R. Stonkus klausė, ar dar galima tikėtis ES paramos įrengiant nuotekų sistemą ir valymo įrengimus gyvenvietėje.

Meras V. Laurinaitis atsakė, jog ES paramos tokiems darbams jau nebėra ko tikėtis. Jis ir UAB „Šilutės vandenys“ vyriausioji inžinierė Vida Kiaulakienė aiškino, kad nuotekų sistemos kaime galėtų būti įrengtos, tačiau gyventojai privalėtų tapti vandens naudotojais ir visi pasirašyti, jog naudosis nuotekų sistema.

Kilo ginčas ir dėl Katyčių gyvenvietėje įrengtos vandens tiekimo ir nuotekų sistemos naudojimo. Vietiniai klausė, ar nėra kokios nors baudomis paremtos tvarkos, kad paraginti sodiečius jungtis prie sutvarkytos nuotekų sistemos. Yra žinoma, kad apie 40 sodybų nesinaudoja bendra nuotekų sistema. Jiems buvo atsakyta, jog vyks sodybų tikrinimai ir gyventojams reikės įrodyti, kaip jie tvarko nuotekas ir ar neteršia gamtos.

Katytiškiai klausė ir dėl kokios nors paramos, kuri palengvintų seniems, nepasiturintiems žmonėms prisijungimo prie nuotekų sistemos kaštus. Pasak V. Kiaulakienės, mokėjimo sumą bendrovė gali išdalinti per kelis mėnesius, be to, prisijungimo darbus galėtų atlikti ir seniūnijos darbininkai.

Ūkininkams parūpo žemės mokestis

Ūkininkai domėjosi ir apie žemės mokesčio likimą. Jų nuomone, visi mieliau mokėtų mokestį, jeigu jo dalis – apie 30 ar 40 proc. – sugrįžtų seniūnijos poreikiams.
Meras V. Laurinaitis sakė, kad žemės mokestis, taip pat kaip ir nekilnojamo turto mokestis, lieka Savivaldybės biudžete. Galima tik įsivaizduoti į kokias derybas įsiveltume su tokių mokesčių mokėtojais, jeigu kiekvienam kaimui reikėtų sugrąžinti dalį to mokesčio.

Pasak V. Pozingio, ūkininkai tikrai moka nedidelius mokesčius, lyginant su tomis paramos sumomis, kurias gauna už deklaruotus pasėlius, kaip paramą tvarkant kelius ir už laukų melioraciją. Todėl, jo nuomone, nevertėtų veltis į mokesčio dalybas.

Rajono vadovų klausta ir kodėl žemės mokesčių nemoka daugiabučių namų gyventojai. Pasak V. Pozingio, jie turėtų mokėti žemės mokestį, jeigu savo valia susiformuotų žemės naudos sklypus.

Savivaldybei žinoma, jog jeigu visų daugiabučių gyventojai mokėtų už jiems paskirtus sklypus, Savivaldybė kasmet gautų apie 700 tūkst. eurų papildomų pajamų. Tačiau dabar to padaryti negalima, nes nesutvarkyti įstatymai.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.