Balandžio pabaigoje paskelbtas Vidaus reikalų ministro sumanymas keisti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą sukėlė nemenką atgarsį visuomenėje, kai kurie vairuotojai tokį sumanymą net pavadino tikra revoliucija.
Ministerija teigia, kad naujovėmis siekiama didesnio saugumo keliuose, skaidresnio paslaugų teikimo, norima mažinti administracinę naštą valstybės institucijoms. Vairavimo mokyklų vadovai baiminasi dėl savo išlikimo ir mano, kad reforma sumanyta „tik dėl pačios reformos“. Tuo tarpu policijos vadovai sako, kad kai kurių dalykų jauną vairuotoją ir gali išmokyti tik artimi žmonės.
„Šilutės naujienos“ apžvelgė tik keletą siūlomų naujovių.
Numatyta daug pakeitimų
Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas siūlo keisti ne vieną Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo punktą – siūloma naujovių, kurios palies kone visus: ir besimokančius, ir „žalialapius“, ir pusšimtį metų važinėjančius senjorus, ir automobilių servisų bei transporto priemonių savininkus, ir vairavimo mokytojus.
„Saugiau, paprasčiau, skaidriau ir mažiau biurokratizmo“, – taip projektą, kurį pateikti Seimui planuojama rudenį, pristatė E. Misiūnas.
Vienas iš ministerijos planų – atimti monopolį iš vairavimo mokyklų. Iki šiol galiojo tvarka, kad mokytis vairuoti lietuvaičiai galėjo tik specialiose mokyklose. Jei Seimas priims naująsias pataisas, teisę vairuoti bus galima įgyti nelankant vairavimo mokyklos. Pasirodo Europos šalyse tai toli gražu nėra nauja, ten gali įgyti teisę vairuoti mokydamasis su šeimos nariais. Dar viena alternatyva – vairavimo mokytojai galės užsiimti ir individualia veikla.
Planuojama atimti monopolį ir iš techninių apžiūrų centrų, TA darbą galėtų atlikti ir įprasti automobilių servisai, turintys reikiamą įrangą ir atitinkantys nustatytus reikalavimus. Dabar dėl lemputės pakeitimo ar kito mažmožio vairuotojas iš TA centro privalo važiuoti į servisą, tada grįžti atgal į TA stotį. Pagal naująjį projektą, įvertinti automobilio techninę būklę galės ir servisų darbuotojai. Nuvažiavus į tokį servisą meistrai apžiūrės automobilį, ką reikia sutvarkys ir pažymės registre, kad jis tvarkingas. Taip ši paslauga taptų greitesnė ir prieinamesnė.
Pradedantiesiems vairuotojams bus išduodami ne 2, o 10 metų galiojantys vairuotojo pažymėjimai.
Anot ministro, bus griežtai uždrausta daryti viską, kas nesusiję su vairavimu. Svarstoma net uždrausti kalbėtis ir naudojant laisvų rankų įrangą. Pasikeis ir vairuotojų sveikatos tikrinimas, ypač tai palies senjorus, tačiau ligų nuslėpti negalės ir kiti vairuotojai. 56 metų sulaukę vairuotojai sveikatą turės tikrintis kas 5 metus, aštuntąją dešimtį pradėję – kas 3 metus, dar vyresni – kas 2 metus.
Dar viena naujovė – nesugebėjus baudų išieškoti iš vairuotojų, įpareigoti jas sumokėti automobilio savininką. Anot ministro, ne paslaptis, kad šiandien nemažai vairuotojų išvengia skirtų bausmių. Jei savininkas duoda kitam vairuotojui transporto priemonę ir tas padaro pažeidimą ir nesumoka baudos, ją sumokėti turės savininkas.
Numatyta ir nemažai kitų pakeitimų.
Vairuotojų nuomonės išsiskiria
15 metų vairavimo patirtį turinti Rita mano, kad verčiau būtų daugiau sumokėti vairavimo instruktoriui už pamokas, kurių metu jis dar ir teorijos niuansus paaiškina, nei mokėti tik už paskaitas. Teoriją, pasak jos, galima iškalti, o ją paaiškinti gali ir vairuojantys šeimos nariai.
10-metį vairuojantis Karolis pripažįsta, kad vairuojančių šeimynykščių žinios dažnai yra labai pasenusios, juolab, kad naujovių Kelių eismo taisyklėse šiais laikais atsiranda kasmet. O juk daugelis vairuojančiųjų pažymėjimą gavo ir prieš keliasdešimt metų. Tad jis mano, kad ir teoriniai specialistų patarimai labai reikalingi.
Tuo tarpu 50-metė Vida prisipažįsta, kad nors per visus 20 vairavimo metų nepateko nė į vieną eismo įvykį, mokyti kitą nė už ką nesutiktų. Anot moters, jai užtenka savikritikos pripažinti, jog nuolat keičiantis taisyklėms ir keliuose daugėjant transporto šiandien ji vairavimo egzamino jau nebeišlaikytų, tad ir kitam žmogui negalėtų tinkamai patarti.
Reforma dėl reformos?
Vairavimo mokyklos „Šoferiukai“ vadovas Simas Knapkis sako, kad panašūs vairuotojų ruošimo pavyzdžiai Europoje žinomi, ir akivaizdu, kad avaringumas ten mažesnis. Vadinasi dėl to, kad vairuoti moko artimieji, jis nedidėja.
Dabartinę vairuotojų mokymo sistemą Lietuvoje S. Knapkis vadina nesutvarkyta. Pasak jo, 30 privalomų pravažiavimo valandų vos už vairo sėdančiam pradedančiajam yra per maža, reikėtų bent 50-ies. Juk gavęs vairuotojo pažymėjimą jis ne tik po mūsų kaimus – jau ir į Europą gali vykti, kur reikia žymiai daugiau patirties.
„Užsienio mokyklų tikslas yra išmokyti vairuoti, o pas mus daugiausia dėmesio skiriama egzaminui. Ir vieša paslaptis, kad jo metu dažnai pagrindinis dėmesys skiriamas ne esminiams dalykams, nurodoma atliktus tokius manevrus, kurie nebūtini. Dėl to neretai stebimės, kad puikiai vairuojantys mokiniai egzamino neišlaiko“, – sako S. Knapkis.
Anot jo, keista ir tai, kad mūsuose neleidžiama laikyti egzamino su savo transporto priemone, prie kurios žmogus yra pripratęs besimokydamas. Apskritai, pasak ilgamečio vairuotojų mokytojo, egzaminas „Regitroje“ nėra mokymo proceso dalis, ir tai yra visos sistemos minusas.
S. Knapkis neslepia, kad nerimo dėl to, jog mokyti vairuoti galės kiekvienas važiuojantis, yra, nes tokiu atveju mokinių mažės mokyklose. „Vis baiminamės, nes visi esame priversti taupyti“, – neslepia jis.
Anot S. Knapkio, reikia nepamiršti, kad vairavimas – tarsi pirmoji profesija, kuri mus lydi visą gyvenimą, todėl jam reikia rimtai ruoštis. Tai liudija ir faktas, jog daugiau žmonių žūva keliuose, nei karuose. O ruošiantis jam nepakanka tik išsispręsti bilietus, labai reikia ir žmogiško daugelio situacijų paaiškinimo. „Šioje vietoje reikėtų laikytis nuostatos „Nesu toks turtingas, kad pirkčiau pigų daiktą“, nes pasimokius su artimu žmogumi gali tekti keleriopai daugiau sumokėti iš kažkelinto karto bandant išlaikyti egzaminą“, – sako jis.
Ilgametis „Šoferiukų“ vadovas šią reformą pavadina reforma dėl pačios reformos, ir sako manantis, kad jei ji bus patvirtinta, nukentės tik besimokantieji.
Policijos viršininkas didesnis optimistas
Šilutės policijos komisariato viršininkas Artūras Mikalauskas mano kitaip. Anot jo, gerai bent jau tai, kad reforma įžiebė diskusijas iki šiol užmirštose srityse, pavyzdžiui, transporto priemonių klasifikavimo srityje. Kad ir dėl elektrinių paspirtukų, kurie iki šiol buvo tarsi užmiršti, o nutikus įvykiui pareigūnams būdavo neaišku kaip šią transporto priemonę traktuoti – pagal greitį, galią ar kitus parametrus. Dabar, pasak A. Mikalausko, jau atsiranda aiškumo.
PK viršininkas nemato blogybės ir dėl to, kad vairavimo mokys artimieji, mat jie turės būti išklausę specialius kursus ir išlaikę egzaminą. Be to, jie turės mokyti tokiu automobiliu, kurio kategorija atitinka mokinio siekiamą vairavimo kategoriją.
A. Mikalausko nuomone, vairavimo mokyklos darbar turi daug mokinių, ir juos išmoko pažinti ženklus bei valdyti mašiną. Tačiau pareigūnai pastebi kitą didelę spragą – vairavimo kultūros stoką, kuri akivaizdžiai matoma, kai jauni vairuotojai išrieda į gatves. Jis viliasi, kad jaunus žmones mokantys vyresni šeimos nariai atkreips dėmesį ir į tai.
A. Mikalauskas mano, kad tokių servisų, kurie pajėgs susipirkti visą TA reikalingą įrangą, kuri yra išties brangi, ir įdarbinti reikalingus specialistus, bus tikrai nedaug. O tie, kurie tai padarys, bus tikrai pasirengę prisiimti atsakomybę už į kelią išleidžiamas mašinas. Tad ir šioje srityje problemų neturėtų būti.
Gydytoja už dažną sveikatos tikrinimą
Centro „Sveikatos darna“ šeimos gydytoja Ieva Rainienė sako, jog Vairuotojų sveikatos tikrinimo tikslas – nustatyti, ar jo sveikatos būklė atitinka minimalias fizinio ir psichikos tinkamumo normas, taikomas vairuojantiems atitinkamos kategorijos transporto priemones. Pasak medikės, net ir sveikatos pažyma negarantuoja, kad vairuotojo psichinė ir fizinė būklė per visus 10 metų nesikeis. Neretai pacientai patys pildydami Vairuotojo garbės deklaraciją nuslepia tam tikrus duomenis, nutyli lėtines ligas. Epilepsija, širdies ritmo sutrikimai, cukrinis diabetas, galvos smegenų kraujotakos susirgimai – tai būklės, reikalaujančios ypatingo dėmesio, nes joms esant lėtėja vairuotojų reakcija, net galima netekti sąmonės.
„Mano nuomone, vairuotojai profesionalai, kurių darbas susijęs su keleivių vežimu, ir vairuotojai, dirbantys didelės grėsmės žmonių sveikatai ir gyvybei sąlygomis, sveikatą turėtų tikrintis kasmet arba esant indikacijų tam tikroms būklėms net ir dažniau. 70-mečiai ir vyresni žmonės turėtų būti tikrinami kasmet, o sveikatos pažyma turėtų būti išduodama tokiais atvejais, jeigu yra atliekamas reguliarus medicininis patikrinimas. Pagal konkrečių susirgimų sąrašą jie dar turėtų būti siunčiami specialistų konsultacijoms, o suteikti leidimą vairuoti ar ne, turėtų būti sprendžiama individualiai“, – mano I. Rainienė.