Šių metų daugkartinių potvynių maratonas dar nesibaigė – prieš akis nerimą keliantis pavasario polaidis. Dabar jau niekas neneigia, kad potvyniai Pamario krašte ilgėja, o užlietų gyvenviečių infrastruktūra, sodybose gyvenančių žmonių gyvenimo sąlygos kasmet blogėja.
Šilutės r. savivaldybės vadovų vasario mėnesio spaudos konferencijoje buvo pateikta informacija apie planus tramdyti kasmet didėjančius potvynius.
Vasario pradžioje įvykusiame Ekstremalių situacijų komisijos posėdyje nesiteikė dalyvauti nė vienas iš kelių kviestųjų ministerijų vadovų. Tad šalies valdžia užliejamose teritorijose gyvenančių žmonių bei savivaldybės vadovų problemų ir patiriamų nuostolių neišgirdo. Todėl savivaldybės vadovai nusprendė imtis aktyvių veiksmų, kad Aplinkos, Žemės ūkio bei Susisiekimo ministerijos būtų supažindintos su potvynių mūsų krašte padariniais, patiriamais nuostoliais. O kartu išgirstų ir apie galimas prevencines priemones, kurios galėtų mažinti potvynių priežastis ir gerintų perteklinio vandens pašalinimą. Savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis ir administracijos vadovai pasikeisdami jau kelios savaitės važinėja į sostinę ir lanko ministrus bei jų pavaldinius su pluoštais dokumentų.
Estakada bus, bet dėl jos potvyniai nedings
Spaudos konferencijos metu meras V.Laurinaitis užtikrino, kad laikini trukdžiai dėl nusenusių medžių šalinimo nesutrukdys suplanuotai estakados statybai bei Rusnės kelio rekonstrukcijai. Meras patikino, kad kelio rekonstrukcija vyks taip, kaip buvo suplanuota: kelias bus be medžių, 8 metrų pločio, su atitvertu pėsčiųjų bei dviratininkų taku. O pakelės medžių šalinimo darbai galimai prasidės jau netrukus.
Ir Ekstremalių situacijų komisijos posėdyje vasario pražioje, ir spaudos konferencijoje meras pakartojo teiginį, jog rekonstravus Rusnės kelią ir pastačius estakadą potvyniai, kurie kasmet vis ilgiau užsitęsia, nesiliaus. Mažinti juos reikia prevenciniais darbais, kurie nebe pirmą dešimtmetį jau yra pamiršti. Todėl seniai praėjo ir tie laikai, kuomet potvynis plūsteldavo tik pavasarį ir laikydavosi vos savaitę ar kelias.
Pastaruosius dešimtmečius, anot mero, kovojama ne su potvynių priežastimis, bet su pasekmėmis, t.y., apsemtose vietose gyvenantiems žmonėms padedama pasiekti namus. Bet niekas nesirūpina, kad būtų išvalytos Pamario upių vagos ir žiotys, gerai veiktų polderių sistemos su siurblinėmis. Pasak specialistų, tik tuomet vanduo laisvai plūstų į marias, tad daug mažiau jo išsilietų ant pievų.
Potvynių metu, kai vanduo išsilieja dėl ledų sangrūdų Nemuno upės vagos seklumose, Šilutės rajone yra užliejama 30 tūkstančių hektarų teritorija, kurioje įsikūrusios pusantro šimto sodybų. Šiemet buvo užlieta apie 20 000 ha, su 90 sodybų, o jose gyvena 222 žmonės. Į kai kurias sodybas patekti galima tik sraigtasparniu – nėra jokių kitų galimybių. Buvo užlieta ir apie 42 km kelių.
Jau keleri metai nebėra ir fondo potvynio sugadintiems keliams atstatyti.
Rengia planus ir projektus
Savivaldybės admistracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis pasakojo, kaip jau trečia savaitė vyksta intensyvios derybos su Aplinkos, Žemės ūkio bei Susisiekimo ministerijų ministrais ir atsakingais specialistais. Jiems pateikiama informacija, argumentuota mokslininkų išvadomis, kodėl kasmet vis ilgėja potvynių Nemuno žemupyje laikas, ir kodėl jie kartojasi jau net po kelis kartus per metus. Savivaldybė turi duomenis, kiek kelių, pralaidų ir žemės ūkio laukų melioracijos sistemų yra sugadinta dėl potvynių, ir preliminariai, kiek nuostolių patiria Savivaldybė bei užliejamose teritorijose ūkininkaujantys žmonės.
Pasak V.Pozingio, su Žemės ūkio ministerija jau derinamas lėšų poreikis Juknaičių seniūnijos polderių kanalų, pylimų siurblinių rekonstrukcijai. Šiemet, po daugelio metų pertraukos ŽŪM biudžete Šilutės polderių rekonstrukcijai paskirta 2 mln. Eur. Pasak V.Pozingio, šios lėšos bus panaudotos Šlažų, Petrelių, Vorusnės žiemos polderių bei Alkos, Minijos ir Uostadvario vasaros polderių rekonstrukcijoms. Šiemet bus sutvarkytos Traksėdžių polderio kanalų ir siurblinių sistemos, kartu su Naujakurių gyvenvietėje esančiais kanalais. Pastarosios gyvenvietės kanaluose bus pakloti vamzdynai, o patys grioviai panaikinti.
Darbams Traksėdžių polderyje ir Naujakurių gyvenvietėje lėšas paskyrė Aplinkos ministerija iš ES paramos programos.
Sudėtingiausios derybos, pasak V.Pozingio vyksta su Susisiekimo ministerijoje. Kaip bebūtų keista, šios ministerijos specialistus reikia įtikinėti ir patikimais argumentais įrodinėti, kad tai jų valdomame vandens kelyje – Nemune ir Atmatos upėje – susidariusios seklumos yra pagrindinė priežastis, dėl kurios kemšasi ledų sangrūdos, upės tvenkiasi, ir jų vanduo plūsta per savivaldybės kaimus, ūkininkų laukus ir gadina savivaldybės vidaus kelius.
Pasak mero V.Laurinaičio, Susisiekimo ministerijos vadovai pripažino, kad pirmą kartą sužinojo apie upės seklumų daromą žalą tūkstančiams hektarų ir savivaldybės gyvenvietėms. Tarsi ministerijoje niekas nežinotų, jog vandens kelyje neturi būti kliūčių, o seklumos, kaip ir kliūtys sausumos keliuose, turi būti šalinamos.
Savivaldybės vadovai supranta, kad derybos su Susisiekimo ministerija dėl upių vagų valymo nebus lengvos ir skubių sprendimų nebus. Tačiau jie tiki, jog anksčiau ar vėliau rezultatas bus ir esminės potvynių priežastys bus šalinamos.
Meras V.Laurinaitis pasidžiaugė konstruktyvesniu dialogu su Aplinkos ministerijos valdininkais. Anot jo, čia pagaliau pajudėjo dialogas, derinant Pamario upių vagų bei žiočių valymo darbus. Savivaldybė įsipareigojo savo lėšomis atlikti Nemuno deltos regioninio parko rezervato ribų patikslinimą, išimant iš rezervato teritorijos Pakalnės upės pakrantę ir žiotis. V.Laurinaičio nuomone, galimai tik to trūko, kad ministerija iš ligšiolinės stabdymo pozicijos taptų talkinančiu partneriu.
V.Pozingis paminėjo, kad jau šiemet bus valomos Pakalnės, Leitės bei Tenenio upių vagos bei žiotys, taip tikimasi pagerinti jų vandens nutekėjimą. Kas žino, gal anksčiau ar vėliau tokie darbai bus atliekami ir Skirvytės deltos upėse.