Valkataujantiems vaikams užtenka, kad pažįsta pinigus

skipping schoolMokyklų nelankančių vaikų nemažėja, ir šiemet jie būriuojasi Šilutės autobusų stotyje, slampinėja po miestą.

Švietimo skyriaus specialistai tvirtina, kad išaiškinus pamokų nelankančius ir į mokyklą sugrąžinus vienus vaikus, atsiranda kiti. Į rajono mokyklas kasmet neateina apie 600 vaikų, kurie yra įtraukti į mokinių registrą. Jie gali būti ir išvykę į užsienį, išvažiavę mokytis į kitus Lietuvos rajonus. Nuolat tyčia pamokų nelanko apie 10 vaikų.

Į mokyklas neatėjo 578 vaikai

Savivaldybės Švietimo skyriaus specialistės kasmet skaičiuoja su tėvais į užsienį išvykusius ir tiesiog pamokų nelankančius vaikus. Nesimokančių vaikų ir mokyklos nelankančių mokinių informacinė sistema pradėjo veikti tik nuo šių mokslo metų pradžios.

Sutikrinus mokinių registro ir gyventojų registro duomenis, paaiškėjo, kad šių mokslo metų pradžioje į mūsų rajono mokyklas neatėjo net 578 vaikai, privalantys mokytis. Pernai tokių vaikų buvo suskaičiuota 591, nustatyta, kad 560 jų buvo išvykę į užsienį. Tad specialistėms tenka išsiaiškinti visų jų dabartinę buvimo vietą.

Šiuos duomenis tvarkanti Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Vitalija Jurienė sako, kad aiškinimasis jau eina į pabaigą – duomenys galutinai bus susisteminti iki vasario 1-osios. Šiuo klausimu dirba ne tik Švietimo skyrius.

Didelį darbą atlieka ir tikrąją vaikų gyvenamąją vietą nustatinėja klasių auklėtojai, mokyklų socialiniai pedagogai. Tai jiems tenka vakarais lankyti atokiausius kampelius, kalbinti kaimynus ar laikinus nuomininkus, aiškinantis, kur šiuo metu galėtų būti mokyklos nelankantis vaikas. Policijos pareigūnai, seniūnijų, Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai taip pat įtraukiami į šį darbą.

V.Jurienė prašo rajono gyventojus paraginti vieniems kitus, išvykstant informuoti apie tai bent jau seniūniją ar mokyklą ir deklaruoti naują savo gyvenamąją vietą. Taip daug lengviau būtų dirbti mokykloms, Savivaldybei.

Tėvai nebesusikalba su vaikais

Jau metai – nuo praėjusio sausio pradžios – Savivaldybėje dirba ir Vaiko gerovės komisija. Tokios komisijos yra ir visose bendrojo lavinimo mokyklose bei ikimokyklinio ugdymo įstaigose.

Savivaldybės Vaiko gerovės komisija sprendžia daug įvairių situacijų, taip pat svarsto ir mokyklos nelankančius vaikus. Kai mokyklos nebesusitvarko su vaiku, jos kreipiasi į savivaldybės komisiją dėl minimalios ar vidutinės priežiūros vaikui skyrimo.

Vaiko gerovės komisija pernai posėdžiavo 20 kartų. Posėdžių metu svarstyti ir mokyklos nelankantys vaikai.

Praėjusių metų gruodžio mėnesį į duomenų bazę buvo įrašyti 7 mokyklos nelankantys vaikai – tie, kurie per mėnesį praleido daugiau kaip pusę pamokų.

Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Vida Kubaitienė sako, kad mokyklos nelankančių vaikų skaičius kiekvieną mėnesį būna panašus – svyruoja nuo 5 iki 9. Išsprendus vieno vaiko problemas, atsiranda kitas.

Savivaldybės komisijos nariai važiuoja ir į namus. Štai šiemet gyvenamojoje vietoje jau ieškota šešių vaikų. Antradienį komisija išsiruošė pas dar vieną Ramučiuose gyvenantį mokyklos nelankantį vaiką.

Ką sako tokių vaikų tėvai ir kuo savo nenorą lankyti pamokas motyvuoja vaikai? Dauguma aplankomų šeimų, aišku, priklauso socialinės rizikos grupei.

Neretai tėvai tikina patys jau praradę viltį susikalbėti su savo vaiku, sako su juo nebesusitvarkantys. Vaikai nurodo įvairias priežastis, o dažnai ir jokios priežasties negali įvardyti.

V.Kubaitienė pastebi, kad moksleiviams tiesiog trūksta atsakomybės, daugelis jų turi netinkamų įpročių – išgėrinėja, valkatauja.

Užtenka mokėti suskaičiuoti pinigus?

Domimės, ar daug vaikų ir šiemet leidžia pamokų laiką Šilutės autobusų stotyje, kuri iki šiol daug metų buvo tapusi nuolatine tokių vaikų priebėga. Švietimo skyriaus specialistė Vida Kubaitienė sako, kad Švietimo skyrius šiemet tokių pranešimų nebegauna.

Pakalbintos autobusų stoties kasininkės papasakoti turi ką. „Oi, ir kiek jų čia būna“, – sako moterys.

Anot jų, mokslo metų pradžioje nuolat pamokų laiku stotyje būriuodavosi apie 10 mokyklinio amžiaus vaikų. Šiuo metu, kai tapo šalčiau, jie ateina rečiau, mat stotis nešildoma. Bet kasininkės neretai mato vaikus besibūriuojančius kitoje stoties pastato pusėje, jie čia ir alų geria, ir rūko.

Neseniai vienai jų teko gelbėti vieną keleivę, kuomet būrys 11-12 metų vaikų užpuolė moterį, pradėjo spardyti jos rankinę.

Pabandžiusi pasikalbėti su vienu tokiu paaugliu, stoties kasininkė išgirdo tokį paaiškinimą, kad nebežinojo – juoktis jai ar verkti.

„O aš aštuonias klases jau baigiau, pinigus pažįstu ir suskaičiuoti moku, man užtenka“, – atšovė vaikis.

„Net sunku patikėti, kad dar yra taip mąstančių jaunų žmonių“, – svarstė moteris.

Reikėtų daugiau psichologų

Savivaldybės Vaiko gerovės komisijos sekretorė V.Kubaitienė sako, kad pernai teismo leidimu 3 vaikai, nelankantys mokyklų, apgyvendinti socializacijos centruose. Tokie centrai yra Vilniuje, Kaune ir Kauno apskrityje, Veličionyse, Gruzdžiuose, Panevėžyje.

Komisija nesistengia, kad vaikas tai priimtų kaip bausmę – dirbama su nuostata, kaip padėti vaikui.

Ar tai padeda? „Būna įvairiai“, – atsako specialistė. Bet pasidžiaugia, kad dažnai situacija pagerėja. Socializacijos centruose yra griežta drausmė, kuri neretą vaiką priverčia suprasti, jog mokyklą lankyti privalu, pabudina jų atsakomybės jausmą, išmoko skaityti knygas, mat tokiose įstaigose yra specialiai skaitymui skirtos valandos.

Svarbiausia, kad tokiuose centruose pabuvę vaikai įgyja būtiniausių socialinių įgūdžių, kurių jie iki tol neturėjo, nes augo skurde. Vaikai išmoksta iki galo padaryti bent paprastus darbus.

Socializacijos centrų įtaką asmenybės formavimuisi galbūt parodys tik laikas, bet specialistų praktikoje jau pasitaiko atvejų, kuomet iš tokių centrų grįžę paaugliai išties jaučia pareigą lankyti pamokas, o jei ir nenueina į mokyklą, tai bent jau paskambina ir praneša. Kai kurie jų patys prašo skirti jiems įpareigojimus, mat jau suvokė, kad tik turėdami pareigą atlikti kokį darbą eis į mokyklą.

Kokių rezervų neišnaudoja tėvai, o galbūt – ir visa visuomenė, kad kuo mažiau vaikų pamokų metu šlaistytųsi gatvėmis?

Mūsų pašnekovės įžvelgia vieną galimybę.

Anot jų, bendrojo lavinimo mokyklose iki šiol yra tik po pusę psichologo etato. Tiesa, psichologai dar dirba ir Pedagoginėje – psichologinėje tarnyboje, bet ir čia patenka ne visi vaikai, kuriems reikėtų.

Jei psichologų turėtume daugiau ir jie pagalbą suteiktų didesniam vaikų skaičiui, galbūt padėtis pagerėtų. Nes, kaip besuktum, psichologinių problemų turi daugelis mūsų atžalų.

Silutes naujienu LOGO copy