Artėjant rinkimams valdžios galvos suskubo iš skurdo duobės traukti vargingiausiai gyvenančią rinkėjų dalį – padidino minimalią mėnesinę algą (MMA) ir neapmokestinamąjį minimumą.
Tačiau netrukus susivokė, kad toks didinimas mažiausiai uždirbantiems gyventojams atsirūgs priešingu efektu: gavę tuos kelis papildomus eurus žmonės iškart praras kompensacijas už šildymą, teisę į socialinį būstą ir pašalpas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija praėjusią savaitę išplatino pranešimą, raginantį pačias savivaldybes galvoti, kaip paremti skurdžiausiai gyvenančias šeimas, joms dalinti sutaupytus socialinei paramai skirtus pinigus.
Savivaldybės nepanaudojo pusės pinigų
„Kiekviena savivaldybė turi valstybės suteiktą teisę ir galimybę esant poreikiui, kai šeimai ar vienam gyvenančiam asmeniui sunku išsiversti, skirti socialinę pašalpą ir tiems, kad gauna didesnes pajamas“, – teigiama ministerijos pranešime.
Kartu primenama, kad pagal savivaldybių administracijų pateiktas 2015 metų ataskaitas, savivaldybės nepanaudojo apie 126 mln. eurų, skirtų socialinei paramai, t.y. 55 proc. šioms reikmėms skirtų lėšų.
Piniginei socialinei paramai skirtų, bet nepanaudotų lėšų savivaldybės neprivalo grąžinti į valstybės biudžetą, o vadovaudamosi Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymu ir atsižvelgdamos į poreikį, gali jas naudoti kitai socialinei paramai finansuoti savivaldybės Tarybos nustatyta tvarka.
Tokios lėšos, pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gali būti naudojamos papildomai socialinei paramai teikti ypač pažeidžiamoms gyventojų grupėms tais atvejais, kai parama pagal nustatytus teisės aktus nepriklauso arba yra nepakankama, pv.: atsiradus sudėtingoms situacijoms (gausioms šeimoms; šeimoms, auginančioms vaikus, kai mirė vienas iš tėvų; vienišiems priešpensinio amžiaus asmenims; sunkios ligos, gaisro ir kt. atvejais, įskaitant įsiskolinimus už gyvenamąsias patalpas).
Šilutė rėmė socialines darbuotojas ir įstaigas
Šilutės savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjas Alvidas Šimelionis sako, kad Šilutėje iki šiol bent pusė sutaupytų lėšų atitekdavo socialinėms reikmėms, kita dalis – įvairiems kitiems savivaldybės įstaigų poreikiams. Savivaldybės Taryba yra patvirtinusi tvarką, pagal kurią tos sutaupytos lėšos paskirstomos.
Štai pernai Šilutės r. savivaldybė sutaupė 540 000 eurų socialinei paramai skirtų pinigų. Iš jų 235 tūkstančiai skirti socialinėms reikmėms. Už šiuos pinigus seniūnijų socialinėms darbuotojoms nupirktos kai kurios darbo priemonės, dengtos jų transporto išlaidos, dalis lėšų skirta ir socialinių darbuotojų materialiniam skatinimui – joms mokėti priedai prie atlyginimų.
Dalis sutaupytų pinigų skirta įstaigoms – Saugų vaikų ir Šilutės senelių globos namams, Šilutės socialinių paslaugų centrui, kurios pirko baldus, steigė naujas darbo vietas.
Dar 66 tūkst. eurų atiteko rajono švietimo reikmėms – vaikų vasaros poilsiui, naujoms grupėms ikimokyklinėse įstaigose steigti, dengti mokinių nemokamo maitinimo administravimo išlaidas.
229 tūkst. eurų skirta Savivaldybės investicinių programų skoloms apmokėti (už pavėžėjimą, šildymą ir pan.).
Pasak A.Šimelionio, šiemet iš sutaupytų pinigų jau išskirstyta 80 tūkst. eurų, galutinai jie bus padalinti artimiausiame savivaldybės Tarybos posėdyje.
Numatyta, kad 19 000 eurų atiteks Šilutės socialinių paslaugų centro vykdomai programai „Gimk“, 12 600 eurų bus skirta neįgalių žmonių būsto pritaikymui, nes Vyriausybės skirtų lėšų šiemet neužtenka nė vieno buto pritaikymui.
Šilutės seniūnijoje pastaruoju metu reikia daugiau socialinių darbuotojų darbui su rizikos šeimomis, todėl 6800 eurų numatyta skirti jų darbo vietoms įkurti.
2400 eurų pageidauja Žemaičių Naumiesčio gimnazija, kurios vadovai planuoja pirkti naujų baldų, dar 41 tūkst. eurų numatyta skirti švietimo įstaigų ir Juknaičių seniūnijos šildymo skoloms kompensuoti.
Kiek atsiras naujų remtinųjų, neaišku
Atskira eilutė rajono biudžete yra numatytos lėšos, kurios skirstomos vienkartinėms pašalpoms. Iš tų pinigų paremiamos sunkiai besiverčiančios ir dar nelaimę patyrusios šeimos, kurių, pavyzdžiui, šeimos narys sunkiai susirgo, šeima patyrė gaisrą, iš tų pačių parama dokumentams gauti skiriama iš įkalinimo vietų grįžusiems žmonėms, taip pat gyvenamosios vietos nedeklaravusiems asmenims ir pan.
Iš tų pačių lėšų nuolat yra sveikinami ir garbių jubiliejų sulaukę rajono gyventojai, jiems įteikiama piniginė dovana.
Į tokią paramą žmogus gali pretenduoti tik vieną kartą per metus.
Šeima, kurios pajamos kiekvienam jos nariui per mėnesį yra mažiau nei 153 eurai, t.y., 1,5 VRP, gali gauti ir pašalpas vaikų maitinimui mokyklose bei paramą mokinio reikmenims įsigyti.
Tad Šilutėje, pasak A.Šimelionio, dar bus svarstoma, kokia tvarka bus atrenkami tie, kam reikėtų papildomos paramos, kurią rekomenduoja skirti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Tai bus daroma tada, kai bus aišku, kiek žmonių dėl padidėjusių atlyginimų nebegauna socialinių išmokų ar kompensacijų, ir ar jie iš viso begali pretenduoti į papildomą paramą.
Kiek tų naujų remtinųjų atsiras ir ar iš viso jų padaugės, kol kas niekas negali pasakyti. Situacija paaiškės ne anksčiau kaip rugsėjį.
„Tada turėsime parengti naują tvarką, kokias gyventojų grupes įtraukti į remtinųjų sąrašą“, – sakė vedėjas.
Geriau, kai didėja atlyginimai
Valstybės remiamos pajamos naudojamos apskaičiuojant socialinę piniginę paramą. Pastarąjį kartą jos buvo didinamos 2008 rugpjūčio mėn. (nuo 235 litų iki 350 litų).
Vidutiniškai per vieną 2015 metų mėnesį socialinę pašalpą gavo 110,7 tūkst. Lietuvos žmonių. Palyginti su 2014 metais, šis skaičius sumažėjo 21 proc. (nuo 140,1 iki 110,7 tūkst.).
A.Šimelionio nuomone, tai, kad didinami atlyginimai yra gerai, būtent šiuo keliu valdžia turėtų žengti ir ateityje, o ne galvoti, kaip dar didinti pašalpas gaunančiųjų skaičių.