Paskutinis viduramžių Europoje krikštą priėmęs valstybės vadovas – Lietuvos valdovas Mindaugas, šeštadienį Šilutėje prabilęs aktoriaus Vytauto Rumšo lūpomis, vylėsi, kad tautos dievas vis dėlto bus LIETUVA.
XIII amžiaus viduryje jauna Lietuvos valstybė buvo dar už Europos ribų. Lietuvos valdovo Mindaugo krikštas 1251 metais ir jo karūnavimas Lietuvos karaliumi 1253 metais padarė Lietuvos valstybę Europos, t.y. tuomečio krikščioniškojo pasaulio, valstybių šeimos nare. Popiežiaus Inocento IV suteiktas Mindaugui karaliaus titulas ir karūna reiškė Lietuvos valstybės pripažinimą.
Šio svarbaus istorinio fakto 750-metis Šilutėje paminėtas, anot organizatorių, europinio lygio premjera. Šilutiškiams teko garbė pirmiesiems šalyje pamatyti ir išgirsti muzikinę – poetinę – choreografinę kompoziciją „Karaliaus Mindaugo mylėtos moterys“.
O vakare būriai šilutiškių, kaip ir kitų rajono gyvenviečių žmonės, pakilios nuotaikos rinkosi giedoti Tautiškos giesmės. Šiemet ji per visą pasaulį nuskambėjo penktąjį kartą.
Kartu su Tautiška giesme Šilutėje sklandė trispalviai lėktuvėliai
Tęsdamas „Muzikinės verdenės“ tradiciją, Šilutės kultūros ir pramogų centras pakvietė gyventojus Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčioje pamatyti Karaliaus Mindaugo karūnavimo jubiliejui skirtą premjerą. Koncertą – spektaklį sukūrė Lietuvos nacionalinės premijos laureatas M.K.Čiurlionio kvartetas, aktorius V.Rumšas ir senojo šokio trupė „Festa Cortese“.
Šiuolaikine ir barokine muzika apjuostą kompoziciją apie tris Mindaugo mylėtas moteris šilutiškiai palydėjo ovacijomis. Atlikėjai iš Šilutės išvažiavo premjerą parodyti Kražių gyventojams.
Prieš 21 valandą šilutiškiai automobiliais ir pėsčiomis traukė prie Šilutės kultūros ir pramogų centro. Šįmet margoje minioje išsiskyrė ne tik tautine atributika pasipuošę vaikai ir suaugusieji. Savo šeimos ir bičiulių šventėje laiko giedoti Tautišką giesmę atrado linksma kompanija – giedoti Lietuvos himno atskubėjo ir Neptūnas su gausia jūreiviška svita.
Dalis šilutiškių nedrįso prisijungti prie išsirikiavusio gausaus bendruomeniško choro – liko sėdėti savo automobiliuose ar glaustėsi už pušaičių. Tačiau smagu, kad ir jie buvo kartu ir pajuto tą bendrystės jausmą.
Tradiciškai himnui toną uždavė Šilutės choras „Pamario aidas“ ir maestro Vytautas Jovaiša. Nuskambėjus paskutiniams giesmės žodžiams, nuo Kultūros ir pramogų centro stogo ėmė sklęsti geltoni, žali, raudoni popieriniai lėktuvėliai. Šia žaisminga staigmena šilutiškius pradžiugino kultūros centro darbuotojai.
Prisigaudę trispalvių lėktuvėlių, šilutiškiai dar nesiskirstė – mielai sudainavo kelias patriotines dainas ir gailėjosi, kad negalėjo dar daugiau dainuoti.
Švėkšniškiams pristatytas Tautiškos giesmės giedojimo fotometraštis
Mindaugo karūnavimo dieną, lygiai 21 val., ir švėkšniškiai kartu su viso pasaulio lietuviais susivienijo bendrai akcijai – savo tautos himno giedojimui.
Apie pusantro šimto švėkšniškių ir atvykėlių susirinko į tradicinę vietą – prie didingos Švėkšnos šv. apaštalo Jokūbo bažnyčios. Atėjo ir buvęs Švėkšnos parapijos klebonas, prelatas P.V.Stukas, bažnyčios choristai ir Inkaklių etnografinio ansamblio „Dainorai“ nariai, kurie ir akompanavo giedotojams.
Lietuvos himnas Švėkšnoje nuskambėjo tikrai skambiai ir galingai. Sugiedojus jį, seniūnas Alfonsas Šeputis pakvietė visus dar pabūti, paklausyti ir kartu padainuoti su švėkšniškiu muzikantu Juozu Andriekumi.
„2009-aisiais pirmą kartą išdrįsome ir visi vieningai sugiedojome Tautišką giesmę, 2010-aisiais tai pakartojome, o dar po metų šis sumanymas jau tapo gražia tradicija. Šie metai išskirtiniai – penktieji. Tad ir kilo man sumanymas priminti švėkšniškiams nuo pat šios tradicijos pradžios užfiksuotas akimirkas“, – sakė švėkšniškė Violeta Astrauskienė, surengusi himno giedojimo Švėkšnoje fotoparodą.
Švėkšniškiai buvo maloniai nustebinti aikštėje, prie bažnyčios, surengta tokia netikėta ekspozicija. Kiekvienas nuotraukose ieškojo savęs ar pažįstamų, o suradę šypsojosi, stebėjosi ir negailėjo komentarų.