Valstybės skurdinamos gydymo įstaigos stengiasi išsaugoti medikų algas

vyr gydytojas steponkusKad medicinos įstaigos, gaunančios vis mažesnį valstybės finansavimą, galėtų išsaugoti savo specialistus, reikia didinti įstaigų mokos fondus.

To rajono politikų prašė Šilutės rajono savivaldybei pavaldžių ambulatorijų, pirminės sveikatos priežiūros centrų ir ligoninės vadovai. Vakar rajono Taryba patvirtino, kad apie 80 proc. medicinos įstaigų gaunamų pajamų būtų skirta darbuotojų mokos fondui.

Taip pat politikai patvirtino sveikatos priežiūros įstaigų vadovų atlyginimų priedus – jie išliks tokie pat kaip ir pernai, tik Juknaičių ambulatorijos vadovė priedo atsisakė.

Abejotina priedų skyrimo metodika?

Rajono Tarybos komitetuose Savivaldybės gydytojas Marius Bartkus paskelbė sveikatos priežiūros įstaigų 2012 m. finansinius rezultatus. Trys iš penkių Savivaldybei priklausančių medicinos įstaigų dirbo pelningai: VšĮŠvėkšnos PSPC pernai gavo 338 Lt pelną, VšĮ Vainuto ambulatorija – 5,52 tūkst. Lt pelną, VšĮ Šilutės PSPC – 157,25 tūkst. Lt pelną.

Tačiau VšĮ Juknaičių ambulatorija 2012 metus baigė patyrusi 12,18 tūkst. Lt nuostolį, o VšĮ Šilutės ligoninė deklaravo net 1,368 mln. Lt nuostolį.

Šie rezultatai sukėlė politikų diskusijas, kai jie sužinojo, kad minėtų įstaigų vadovams vėl siūloma skirti priedus prie atlyginimų. Pasak M.Bartkaus, kiekvienos įstaigos vyr. gydytojo priedą prie pareiginio atlyginimo apsvarstė ir pritarė įstaigų Stebėtojų tarybos.

Stebėtojų tarybų iniciatyva, nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki 2014 gegužės 1 d. siūloma kas mėnesį mokėti tokius priedus prie atlyginimo: Šilutės ligoninės vyriausiajam gydytojui – 40 procentų pareiginės algos dydžio priedą, Šilutės PSPC vadovui – 20 procentų priedą, Vainuto ambulatorijos vadovui – 20 procentų priedą, Švėkšnos PSPC vadovui – 30 procentų. Juknaičių ambulatorijos vyriausiajai gydytojai priedas neskiriamas.

Rajono politikai sakė visiškai nesupratę metodikos, kaip nustatomi priedai prie atlyginimų. Jiems susidarė įspūdis, kad didesni priedai skiriami tų įstaigų vadovams, kurių vadovaujamos įstaigos dirba nuostolingiausiai ar beveik nepelningai.

Priedo atsisakė pati

„Tvarkietis“ Vaidas Pavilonis klausė tiesiai: „Kodėl Juknaičių ambulatorijos gydytojai nebus mokamas joks priedas prie atlyginimo? Juk jos vadovaujamos įstaigos metinis veiklos nuostolis yra tik 12 tūkst. litų, o Šilutės ligoninės vyr. gydytojui numatytas 40 proc. priedas prie atlyginimo, nors jo vadovaujamos įstaigos nuostolis – 1,3 mln. Lt“.

Savivaldybės gydytojas M.Bartkus neaiškino priedų nustatymo metodikos, tik kalbėjo apie medicinos įstaigų vadovams tenkančius darbo krūvius ir sudėtingą įstaigų finansavimą iš valstybės – Teritorinė ligonių kasa (TLK) nuolat mažina įkainius už paslaugas.

Komentuodamas Juknaičių ambulatorijos vadovės atlyginimą, M.Bartkus sakė, kad neimti priedo nusprendė ji pati. Įstaigos stebėtojų taryboje ji pareiškė, kad dėl finansavimo trūkumo jai šiais metais užteks pareiginės algos.

Nuostolis – užprogramuotas

Šilutės ligoninės vyr. gydytojas Darius Steponkus vienintelis iš visų savivaldybės sveikatos priežiūros įstaigų vadovų dalyvavo Ekonomikos ir finansų komiteto posėdyje.

Aiškindamas, kodėl jo vadovaujama įstaiga pernai patyrė 1,3 mln. Lt nuostolį, D.Steponkus sakė, kad tokį veiklos rezultatą reikėtų vertinti sąlyginai. 2012 m. pradžioje Teritorinė ligonių kasa vienašališku sprendimu sumažino finansavimą už ligoninės atliktas paslaugas. Apmokėjimas už vieną sąlyginį paslaugos balą sumažėjo maždaug 15 proc. – nuo 1 Lt iki 0,87 Lt.

Be to, 2012 metais TLK neapmokėjo už Šilutės ligoninės atliktas paslaugas, kurių vertė apie 900 tūkst. Lt. Neaišku, kada tuos pinigus atiduos.

D.Steponkaus nuomone, jeigu ne šios paminėtos priežastys, Šilutės ligoninė turėtų apie 2 mln. Lt pelną, o ne minėtą veiklos nuostolį.

Apie didesnius atlyginimus ir priedą

Paprastai įmonės ir įstaigos atlyginimams skiria kiek daugiau nei 60 proc. gaunamų pajamų. Tačiau medicinos įstaigų vadovai politikus įtikino mokos fondą padidinti maždaug iki 80 proc.

Iš likusių 20 proc. pajamų įstaigos turės išsilaikyti (pirkti šilumą, vandenį, ryšių paslaugas, mokėti komunalinius mokesčius, įsigyti medikamentus, kitas gydymo priemones).

Galima numanyti, kad dėl to pacientai gaus sąrašėlius medikamentų ir priemonių, kuriuos jiems reikės patiems nusipirkti, kad galėtų gauti valstybės garantuojamą nemokamą medicininį aptarnavimą.

Kalbėdamas apie būtinybę didinti mokos fondą, D.Steponkus argumentavo, kad tik taip jis galės išsaugoti medikus ir išlaikyti jų atlyginimus praėjusių metų lygyje. Juk Teritorinėms ligonių kasoms sumažinus paslaugų įkainius, įstaigos gaus mažiau pajamų, ir jei nebus padidintas mokos fondas, įstaigų vadovai bus priversti mažinti gydytojų ir kito personalo algas.

V.Pavilonis papriekaištavo, kad jau praėjusiais metais D.Steponkus buvo žadėjęs kelti atlyginimus vidutiniosios grandies medicinos darbuotojams. Tačiau to nepadarė.

D.Steponkus sakė, kad tokį pasižadėjimą jis gali duoti ir dabar. Tačiau tokiam pažadui įgyvendinti reikia, kad TLK sugrąžintų sąlyginio paslaugos balo apmokėjimą bent iki anksčiau įprasto 1 lito.

D.Steponkui teko komentuoti ir jam skiriamo 40 proc. priedo prie pareiginės algos dydį, kuris yra gerokai didesnis nei kitų sveikatos priežiūros įstaigų vadovų. Vyr. gydytojas paaiškino, kad priedus lemia įstaigose dirbančių darbuotojų skaičius: ambulatorijose dirba po kelis darbuotojus, o jam tenka vadovauti 400 darbuotojų.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.