Mūsų rajono vandens kokybė tokia gera, kad beveik visi komponentai atitinka normas. Šilutiškiai turi bene geriausią vandenį visoje Vakarų Lietuvoje, jie gali gerti tiesiai iš čiaupo bėgantį vandenį ir jokių plačiai reklamuojamų vandens filtrų nepirkti, – tokia žinia Pasaulinės vandens dienos proga norime nuraminti skeptikus. Mat „žinovų“, tvirtinančių, kad gerti vandenį iš čiaupo pavojinga, vis dar atsiranda.
Apie kasdien mūsų vartojamą produktą daugiau sužinoti norintiems skaitytojams pateikiame specialistės – UAB „Šilutės vandenys“ laboratorijos vedėjos Rimantės KAIRIENĖS surinktus duomenis.
Distiliuotas vanduo nerekomenduojamas
„Normaliai vandenyje visada yra daugiau ar mažiau mineralinių junginių – kalcio, magnio, natrio, geležies ir kitų druskų. Mineralinės medžiagos teikia vandeniui savotišką malonų skonį, tačiau per didelis jų kiekis vandenį daro neskanų ir netinkamą gerti“, – pokalbį pradeda specialistė.
Čia pat ji gerokai nustebina pranešusi, kad vandens mineralizacijai mažėjant jo skonis blogėja, o vanduo be druskų (distiliuotas) netgi kenksmingas. Distiliuojant iš vandens pašalinami visi elementai ir todėl toks vanduo tampa „mirusiu“. Yra tokia nuomonė, kad ilgai naudojant distiliuotą vandenį organizmas gali prarasti per daug mineralų, todėl ilgą laiką vartoti distiliuotą vandenį nepatartina, bet jis gali būti vartojamas trumpą laiką, pvz., badaujant, pasninkaujant, ar valant organizmą.
Nepatartina nuolat gerti ir virintą vandenį, nes ir verdant vandenyje lieka mažiau mineralinių medžiagų. Mineralinį vandenį, kuriame daug druskų, reikėtų gerti tada, kai daug sportuojama ar kitaip netenkamas didelis kiekis vandens.
Jei norite numalšinti troškulį, vandenį gerkite pamažu ir mažais gurkšneliais.
Geriamojo vandens kokybės priežūros planas yra suderintas su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, jo rodikliai turi atitikti Lietuvos Higienos normos numatytus reikalavimus. Pernai rajone buvo kontroliuojamos 37 vandenvietės, 49 gręžiniai.
Geležies reikia, bet ne per daug
R.Kairienė ilgai ir išsamiai gali pasakoti apie indikatorinius vandens rodiklius.
Chloridai vandeniui suteikia sūroką skonį, per didelis jų kiekis kelia kraujospūdį.
Geležis žmogaus organizmui labai reikalingas elementas – būdama kraujo sudėtyje ji susijungia su deguonimi, o kraujas deguonį išnešioja po visą organizmą. Tik taip mūsų audiniai gauna deguonį. Tačiau geležis ir manganas blogina vandens savybes, jis įgauna savotišką kvapą, skonį, spalvą (nuo geležies – rudą, nuo mangano – juodą), padidėja jo drumstumas. Anot R.Kairienės, daug geležies turintis vanduo, iš gilaus artezinio šulinio pakeltas į žemės paviršių, jungiasi su oro deguonimi ir geležis išsiskiria rūdžių pavidalu.
Būtent tokia situacija neseniai buvo susiklosčiusi Švėkšnos seniūnijos Inkaklių kaime. Inkakliškiai guodėsi dėl rudo vandens nebeturintys švarių indų, nebegalintys skalbti drabužių savo vandentiekio vandenyje. Todėl kurį laiką ištisi gyventojų būriai pasisemti vandens keliaudavo į kone už kilometro esantį šaltinį.
Šiuo metu, pasak R.Kairienės, padėtis pagerėjo, nes gyvenvietėje jau pastatytas nugeležinimo įrenginys ir vanduo atitinka Lietuvos Higienos normos reikalavimus.
Tačiau specialistė įspėja, kad jeigu inkakliškiai vandenį labai taupys, jis užsistovės vamzdynuose, tuomet geležies jame gali būti daugiau.
Laboratorijoje geležies kiekis pernai tirtas 90-yje mėginių, 60-yje iš jų geležies rasta tik nežymiai – 1,13-3,84 karto – daugiau nei reikėtų.
Geležies ir amonio kai kur per daug
Azoto junginys – amonis susidaro yrant baltyminėms medžiagoms, natūraliai jo aptinkama geležies turinčiame požeminiame vandenyje. Amonis nėra tiesiogiai kenksmingas sveikatai, todėl ir nėra kategoriškai uždrausta didesnė už normą jo koncentracija vandenyje. Esant tam tikroms sąlygoms, amonis gali virsti nitritais ir nitratais, kurie priskiriami prie sveikatai kenksmingų toksinių medžiagų.
Pernai amonio kiekis tirtas 225 mėginiuose, 124 iš jų amonio rasta 1,01-1,76 karto daugiau nei turėtų būti. Tai nežymus padidėjimas, neturintis įtakos žmogaus sveikatai.
Geležies ir amonio kiekis Higienos normos reikalavimus ne visai atitinka šiose vandenvietėse: Šilutės miesto, Traksėdžių, Uostadvario, Tarvydų, Jonaičių, Pašyšių, Kanteriškių, Laučių, Paleičių, Saugų, Sakūtėlių, Švėkšnos, Inkaklių, Vilkyčių, Kintų, Žemaičių Naumiesčio, Gorainių, Degučių, Žemaitkiemio, Žakainių, Vainuto, Bikavėnų, Balčių, Katyčių, Gardamo, Šylių ir Ramučių.
Tačiau nukrypimai, pasak R.Kairienės, yra labai menki.
Vandentiekio vandenyje nitritų ir nitratų nėra
Nitritai ir nitratai susidaro oksiduojantis organiniams ir neorganiniams azoto junginiams ir susikaupia dažniausiai paviršiniuose dirvos sluoksniuose. Pagrindinė jų atsiradimo priežastis – dirvos tręšimas organinėmis trąšomis ir nevalytų nuotekų bei srutų išleidimas į gruntą, buitinių atliekų duobes.
Kitaip nei daugelis kitų teršalų, pavojingų azoto junginių atsiradimo neišduoda nei vandens skonis, nei išvaizda.
„Mūsų rajono vandentiekio vandenyje nitritų ir nitratų nėra, bet šachtiniuose sodybų šuliniuose šių kenksmingų priemaišų būna gana dažnai“, – sako R.Kairienė.
Būna ir kitų kenksmingų medžiagų
Iš toksinių rodiklių R.Kairienė dar pamini chromą, kurio didelis kiekis vandenyje gali atsirasti dėl intensyvios žmogaus veiklos. Tai žmogaus naudojamos trąšos, pesticidai, jų sudėtinės dalys ar kitos medžiagos, kurių buvimas vandenyje gali turėti žmogaus sveikatai kenksmingų pasekmių. Kartu jos blogina ir vandens savybes.
Padidėjęs sulfatų kiekis vandenyje suteikia jam kartoką skonį ir veikia žarnyną.
Fluoridai yra būtini žmogaus organizmo vystymuisi, jie apsaugo dantis nuo ėduonies, padeda taisyklingai vystytis kaulams. Bet per didelis fluoridų kiekis sukelia dantų ligas.
Geriame vandenį iš 110-ties metrų gylio
R.Kairienė paneigia kartais vis dar girdimą nuomonę, esą šulinio vanduo yra geresnės kokybės, nei miestiečių geriamas vandentiekio vanduo, tiekiamas iš gręžinių.
„Aišku, kad vandentiekio vanduo geresnės kokybės, nes jis ateina iš giluminių gręžinių. Be to, jo kokybė nuolat kontroliuojama, stebima, kad ji atitiktų Lietuvos Higienos normos reikalavimus“, – sako ji.
Šuliniai dažniausiai būna atviri, į juos patenka dulkių, šiukšlių, ir net supykęs kaimynas gali užteršti jūsų šulinio vandenį.
Bet to, tekančio iš vamzdynų vandens specialistė pataria perdėtai netaupyti, tuomet gersime šviežesnį, ką tik atitekėjusį vandenėlį. Ir iliustruoja šią savo mintį tokiu pavyzdžiu: „Vanduo turi tekėti, juk jis – gyvybė“.
Mūsų rajono gyventojai geria vandenį, pakeltą net iš 110-ties metrų gylio gręžinių. R.Kairienė patikina, kad ant mūsų stalo šis gyvybės šaltinis atsiduria be jokio įsikišimo iš šono – tiesiai iš gręžinių. Kituose miestuose, prieš patekdamas ant vartotojų stalų, vanduo papildomai apdorojamas.
Sužinoti rodiklius gali visi
Specialistė džiaugiasi, kad šilutiškiai jau žino apie galimybę ištirti savo geriamą vandenį. Jie patys skambina į laboratoriją, klausia, kokius tyrimus ir už kokią kainą čia galėtų atlikti.
Laboratorija atlieka cheminio ir mikrobiologinio vandens užterštumo tyrimus, o jų kaina priklauso nuo to, kiek ir kokių tyrimų pageidauja žmogus. Tačiau ji nėra didelė – svyruoja nuo 20 iki 40 litų.
Laboratorijoje taip pat tiriamas ir atitekantis bei išleidžiamas jau išvalytų nuotekų vanduo, ir vamzdynais tekantis geriamasis vanduo, ir dumblas. Iš vieno paimto mėginio (kuris yra ne mažiau kaip 1 litras vandens) paprastai atliekama 12 tyrimų.
Nuotekų vanduo tiriamas iš 17-kos valyklų.
Pernai laboratorijoje iš viso ištirti 479 mėginiai, atlikta 6650 tyrimų.
Visi, besidomintys savo vandenvietės vandeniu, gali atsidaryti „Šilutės vandenų“ internetinį puslapį www.silutes-vandenys.lt, susirasti ten grafą v.tyrimai. Joje ras visą dominančią informaciją apie kiekvienos vandenvietės vandenį.
|
Kiek gerti vandens? Svarbiausioms funkcijoms atlikti organizmas sunaudoja nuo 6 iki 8 stiklinių viso kūne sukaupto vandens. Todėl vandenį reikėtų gerti po 8 (po 250 ml) dozes per visą dieną jas tolygiai paskirstant. Jūsų kūnui negalima leisti patirti dehidratacijos anksčiau, nei jūs išgeriate vandens. * Vandenį reikia gerti prieš valgį. Optimalus laikas – likus pusvalandžiui iki valgio. Taip paruošiamas virškinimo traktas, ypač tų žmonių, kurie serga gastritu, dvylikapirštės žarnos uždegimu, rėmeniu, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opomis, kolitu ar esant sutrikusiai skrandžio veiklai kai išsiskiria dujos. * Vandenį reikia vartoti visada, kada norite gerti. Netgi valgio metu. * Vandenį reikia gerti praėjus dviem su puse valandos po valgio, kad užbaigtumėte virškinimo procesą ir pašalintumėte dehidrataciją, kuri atsiranda skaidant maisto produktus. * Vandenį reikia gerti rytą tik atsikėlus, kad pašalintumėte dehidrataciją, atsiradusią po ilgo naktinio miego. * Vandenį reikia gerti prieš pradedant mankštintis, kad būtų iš ko susidaryti prakaitui. * Vandenį turi vartoti žmonės, kuriems užkietėję viduriai ir kurie nevalgo pakankamai daržovių ir vaisių. 2-3 stiklinės vandens tik atsikėlus rytą veikia kaip geriausias vidurius laisvinantis vaistas. |