Vartotojų įpročius diktuoja infliacija: 84 proc. ieško nuolaidų

Vis daugiau žmonių nejaučia užtikrintumo savo finansine padėtimi. Būtiniausių prekių kainų kilimo emocinis suvokimas viršija faktinį, o tai lemia besikeičiančius vartotojų įpročius: prioritetas teikiamas prieinamai kainai ir akcijai, atsisakoma prabangos prekių ir paslaugų, tačiau svarbą išlaiko ekologiškumas ir tvarumas.

Kainos Europos rinkose auga greičiau nei vidutinis pasaulinis tempas, didžiausia infliacija fiksuojama Rytų Europoje. Rugpjūtį infliacija Estijoje buvo 24,8 proc., Lietuvoje 22,4 proc., Latvijoje 21,5 proc.
„Lyginant su Baltijos šalimis, infliacija Vakarų Europoje ir Jungtinėje Karalystėje liepos – rugpjūčio mėnesiais buvo daugiau nei du kartus mažesnė ir siekė apie 10 proc. JAV fiksuojama 8,3 proc. infliacija, Kinijoje – 2,5 proc., o Rusijoje – 13,7 proc.“, – teigia ekonomistas Marius Dubnikovas. Prognozės rodo, kad po III ketvirtį pasiekto piko, infliacija turėtų mažėti, tačiau esminį vaidmenį turės karo Ukrainoje raida.

Baltijos šalių kainų augimo emocinis suvokimas viršija faktinius skaičius. Lietuvos gyventojų manymu, kainų augimas kasdienio vartojimo maisto ir buities prekėms yra 15 proc. didesnis nei iš tiesų, latviams – 14 proc., o estams mažiau – 11 proc.

Infliacija, emocinė savijauta ir žiniasklaidos poveikis lemia apribotas išlaidas, besikeičiančius prioritetus. Tik 1 iš 3 vartotojų jaučia stabilumą ir yra užtikrintas savo finansine padėtimi, pirkti nusiteikę tik penktadalis lietuvių, latvių ir estų.

Du trečdaliai vartotojų teigia, kad didžiausias kainų augimas jaučiamas maisto prekių kainoms, dauguma pripažįsta, kad jų savaitinis apsipirkimas kainuoja daugiau nei prieš pusmetį. Kasdienio vartojimo prekių kainos 2022 m. II ketv. Rytų Europos šalyse, įskaitant ir Lietuvą, buvo 11,6 proc. didesnės nei Europos vidurkis. Daugiausia brango daržovės, riešutai, bakalėja, užkandžiai, gyvūnų maistas, gaminiai iš popieriaus.

Kylančios kainos verčia pirkėjus atsisakyti prisirišimo prie prekių, kurias buvo įprasta pirkti. Prioritetu tampa prieinama kaina arba akcija, dažniau renkamasi prekybos tinklų produkciją. Tačiau svarbą išlaiko sveiki ir vietinių gamintojų produktai, ekologiškumas ir tvarumas. Per 2022 m. pirmąjį pusmetį 82 proc. lietuvių nustojo rinktis prabangių prekės ženklų produktus. 74 proc. rodikliu tapo prieinama kaina arba akcija, o 67 proc. pradėjo rinktis vietinių prekės ženklų ir gamintojų produkciją.

Infliacijai labiausiai jautrios kasdienio vartojimo maisto prekių ir produktų kategorijos – mėsa, žuvis, pieno produktai. Žmonės dažniausiai ieško mažiau kainuojančių skalbimo ir valymo priemonių, gyvūnų maisto, tualetinio popieriaus, rečiau perka alkoholinius bei gaiviuosius gėrimus, užkandžius ir saldumynus. Vieninteliai produktai, kuriems netaupoma yra kava, arbata, vaisiai ir daržovės, duona bei asmeninės higienos priemonės.

Vartotojai šiandien linkę rinktis ne produktą, o akciją. 29 proc. europiečių nusiteikę pirkti produktus, kuriems taikoma akcija, Lietuvoje tokių net 84 proc. Duomenys rodo, kad ateityje vartotojai rinksis mažesnių ir vietinių prekės ženklų maisto ir buities prekes, kurios bus lengviau įperkamos, personalizuotos ir unikalios.