Vasarą kelyje daugėja ne tik automobilių, bet ir laukinių gyvūnų

Lepinant vasariškiems orams dažniau išsirengiame į gamtą, džiaugiamės jos teikiama ramybe. Kiekvieną savaitgalį nusidriekia automobilių eilės, skubančiųjų į pajūrį ar prie vandens telkinių. Tačiau reikėtų paklausyti draudikų perspėjimų būti atsargesniems – šiemet stebima tendencija, kad vis daugiau žalų sukelia kelyje atsidūrę laukiniai gyvūnai.

Stebi neraminančią tendenciją

Bendrovės ERGO Lietuvoje atstovas Raimondas Bieliauskas sako, laukinių gyvūnų sukeltų žalų kasmet vis daugiau: kai 2020 metais jų buvo užfiksuota 532, 2021-aisiais jų padaugėjo iki 558, o pernai jų skaičius jau pasiekė 662.

Šie metai – ne ramesni: pirmąjį metų ketvirtį užfiksuoti 137 su žvėrimis susiję incidentai kelyje. Tai didžiausias žalų skaičius per pastaruosius 4 metus, skaičiuojant per pirmą metų ketvirtį patirtas žalas. Tokia nemalonia tendencija išsiskyrė ir antrasis metų ketvirtis – iki birželio vidurio užfiksuota 151 laukinių gyvūnų sukelta žala.

Matome ilgametę tendenciją, kad vasarą susidūrimų su laukiniais gyvūnais dar padaugėja, tad šiuo metų laiku kelyje reikėtų būti itin atidiems. Daugiau įvykių užfiksuojama temstant ar auštant, kai gyvūnai aktyvesni. Taip pat būtina sekti apie žvėrių migracijos vietas įspėjančius kelio ženklus, šiuose ruožuose derėtų sumažinti greitį, ypač ten, kur prasčiau matosi šalikelė, vengti lenkti ir nuo kitų transporto priemonių laikytis saugaus atstumo.

Susidūrimai – ir didmiesčiuose

Pirmąjį šių metų ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2020–2022 metais, gerokai išaugo ir žalų sumos – per pirmus 3 metų mėnesius KASKO savo automobilius apdraudusiems asmenims bendrai išmokėta beveik 262 tūkst. eurų, kai anksčiau sumos siekdavo 155–206 tūkst. eurų. Vidutinė žalos suma irgi išaugo iki 1910 eurų. Vien per balandį ir gegužę išmokėta po beveik 100 tūkst. eurų.

„Didžiausia šiemet patirta žala, kuri siekė 16 tūkst. eurų, užfiksuota sausio pradžioje, kai užmiesčio kelyje iš miško iššokusi stirna trenkėsi į automobilio priekinę dalį. Tūkstančiais eurų įvertintos žalos skaičiuojamos susiduriant ir šernais, briedžiais, mažesniais gyvūnais. Kartais incidentai įvyksta ir didmiesčiuose, žvėrys apeina net juos sulaikyti turinčias užkardas“, – pastebi R. Bieliauskas.

Pamačius gyvūną kelyje, negalima naudoti situaciją galinčio pabloginti garsinio signalo. Patariama sustoti, įjungti avarinį signalą ir palaukti, kol žvėris pasišalins, įsitikinti, kad iš miško neateina daugiau gyvūnų, ir tik tada tęsti kelionę.

Palikti sužaloto negalima

Viena didžiausių šių metų žalų užfiksuota užsienyje, kai vengdamas susidūrimo su į kelią iššokusiu gyvūnu vairuotojas staigiai metėsi į kelkraštį ir atsitrenkė į medį. Žala tuomet siekė 9,3 tūkst. eurų.

Kaip pasielgti, kai susidūrimas su žvėrimi yra neišvengiamas, priklauso nuo individualios situacijos. Galbūt vienąkart žalą sumažins nuspaustas stabdžių pedalas, ne miškingose vietovėse – transporto priemonės nukreipimas į kelkraštį, taip palengva sumažintas greitis. Išvažiavimas į kitą eismo juostą gali baigtis susidūrimu su kita transporto priemone, pasukimas į šoną miškingoje vietovėje – atsitrenkimu į medį.

Daug kas priklauso ir nuo kelyje atsidūrusio žvėries dydžio. Jei jis mažesnis, ir žala bus mažesnė, bet jei viduryje kelio – masyvus briedis, susidūrimas gali baigtis jo įkritimu į saloną per priekinį stiklą ir rimtais sužalojimais.

Susidūrus su žvėrimi reikia kviesti policijos pareigūnus, kurie užregistruos incidentą, o vėliau KASKO draudimas galės atlyginti nuostolius. Pasielgus savavališkai, tai gali būti traktuojama kaip pabėgimas iš eismo įvykio vietos, už ką numatoma ne tik bauda, bet ir teisės vairuoti atėmimas. Specialistų iškvietimas taip pat leidžia deramai pasirūpinti sužeistu gyvūnu, ko patiems daryti nereikėtų –  šoko būsenoje esantis žvėris gali pulti.

Parengta pagal BNS inf.