Prasidėjo vasara, o kartu su ja ir atostogų metas. Lietuvos padangę pamažu jau užtvindo kylantys ir besileidžiantys keleiviniai lėktuvai. Daug žmonių atostogas praleisti pasirenka svetur. Šiais metais šalies oro uostai siūlo naujus maršrutus ir nemažą krypčių skaičių.
Vasarą skrydžiai iš Lietuvos – į 70 Europos oro uostų
Vasaros sezoną Lietuvos oro uostai siūlo rekordinį krypčių skaičių. Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerijos (SUM) duomenimis, Lietuvos tarptautiniai oro uostai, nuolat plečiantys tiesioginių maršrutų geografiją, šiemet skelbia rekordinį vasaros sezoną.
Šio jau prasidėjusio aviacinio sezono metu reguliariais ir nereguliariais tiesioginiais skrydžiais iš Vilniaus, Kauno ir Palangos iš viso galima pasiekti apie 70 Europos oro uostų. Reguliarius skrydžius vykdo 24 oro linijų bendrovės.
„Pokyčiai visuose trijuose tarptautiniuose oro uostuose rodo, kad šią vasarą oro transportu Lietuva bus pasiekiama geriau nei bet kada. Bus stipriai pagerintas praėjusių metų skrydžių pasiūlos rekordas, o keleiviams siūlomų skristi vietų skaičius, palyginti su 2011 m., išaugs apie penktadaliu“, – teigiama SUM pranešime.
Daugiausiai keleivių Lietuvos istorijoje oro uostai aptarnavo pernai, kai buvo pralenkti prieškrizinių 2008 m. rezultatai. Praėjusiais metais tarptautiniuose oro uostuose iš viso aptarnauta beveik 2,7 mln. keleivių – 18,1 proc. daugiau nei 2010 m. ir 5,7 proc. daugiau nei 2008 m.
Tarptautinės oro uostų tarybos (ACI Europe) duomenimis apie Europos oro uostų šių metų pirmo ketvirčio rezultatus, Vilniaus oro uostas tiek tarp mažų oro uostų, aptarnaujančių iki 5 milijonų keleivių per metus, tiek bendroje ataskaitoje išlaikė trečią vietą su 63,8 proc. keleivių skaičiaus augimu.
Atitinkamai savo grupėse pagal aptarnaujamų keleivių skaičių geriausius rezultatus pirmą ketvirtį demonstravo Stambulo Atakuro oro uostas, kurio keleivių skaičius išaugo 19,9 proc., Maskvos Šeremetjevo oro uostas su 20,7 proc. augimu, Budapešto oro uostas, pasiekęs 15,8 proc. augimą, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais.
Europos Sąjungos šalyse 2010 metais iš viso buvo aptarnauta 776, 9 mln. keleivių. Latvijoje – 4,6 mln. žmonių, Estijoje – apie 1,4 mln. keleivių, Lietuvoje – apie 2,3 mln. keleivių.
Oro uostuose – nauji vasaros maršrutai
Tarptautinis Vilniaus oro uostas vasaros sezonui siūlo 11 naujų maršrutų. Iš sostinės reguliariais skrydžiais tiesiogiai pasiekiamas 31-as Europos miestas 36-iuose oro uostuose. Iš viso vasaros sezono metu į tarptautinį Vilniaus oro uostą reguliariai skraido 20 aviakompanijų. Tarptautinio Vilniaus oro uosto ryšių su visuomene vadovės Sandros Šiaulienės teigimu, kalendorinę vasarą aktyviau jaučiamas judėjimas Italijos, Ispanijos kryptimis, link Viduržemio jūros šalių.
Tarptautinio Kauno oro uosto vasaros sezonas taip pat yra rekordinis, siūlantis intensyviausią skrydžių tvarkaraštį per visą oro uosto istoriją. Be daugelio jau iki šiol tiesiogiai pasiekiamų Europos miestų keliautojai gali rinktis ir naujus vasaros maršrutus – į Palma de Maljorką, Kiprą, Maltą bei Reikjaviką ir kitus. Keturios šiame oro uoste dirbančios oro linijų bendrovės skraidina į 23 Europos oro uostus. Vasaros tvarkaraštyje išlieka populiariausios kryptys į Didžiąją Britaniją, Airiją, Vokietiją, Rusijos sostinę Maskvą.
„Vasaros sezonas Kauno oro uostui yra rekordinis. Tvarkaraštis intensyviausias per visą oro uosto istoriją – per savaitę numatyti 76 skrydžiai. Tad šią vasarą keliautojai turi didžiausią pasirinkimo galimybę ir net keletą populiariausių Europos vasaros maršrutų“, – sakė Kauno oro uosto komercijos vadovė Jūratė Baltrušaitytė.
Iš Tarptautinio Palangos oro uosto siūlomos keturios skrydžių kryptys – į Kopenhagą, Oslą, Rygą ir Maskvą. Iš viso reguliarius skrydžius vykdo keturios oro linijų bendrovės.
Siekiama palengvinti oro transporto keleivių dalią
Šių metų gegužės pradžioje aviacijos sektoriaus atstovai kartu su Europos Parlamento nariais aptarė Europos Komisijos siūlymus, kuriais siekiama pagerinti Europos oro uostų pajėgumą ir keleiviams teikiamų paslaugų kokybę. Prognozuojama, kad per ateinančius 20 metų oro eismas Europoje išaugs beveik dvigubai, o dvi dešimtys didžiausių ES oro uostų bus perkrauti.
Dėl to gali vėluoti kone pusė keleivinių ir krovininių skrydžių. Europos Komisija įspėja, kad jei nebus sprendžiama oro uostų perkrovos problema, ateityje gali vėluoti daugiau nei pusė skrydžių.
Vienas iš būdų padidinti pajėgumą – plėsti oro uostų infrastruktūrą. Tačiau šie darbai trunka labai ilgai ir brangiai kainuoja. Todėl visų pirma Europos Komisija siūlo reformuoti laiko tarpsnių paskirstymą perpildytuose oro uostuose. Laiko tarpsnis – tai konkrečią dieną turimas arba paskirtas reguliarus orlaivio atvykimo arba išvykimo oro uoste laikas.
Taip pat siekiama sustiprinti konkurenciją antžeminių paslaugų (bagažo tvarkymo, orlaivių stovėjimo vietos, degalų papildymo, krovinių ir pašto) rinkoje. Tikimasi, kad tai pagerins paslaugų kokybę ir veiksmingumą. Be to, siūloma patobulinti procedūras, kuriomis ES oro uostuose nustatomi su triukšmu susiję orlaivių naudojimo apribojimai, siekiant užtikrinti didesnį aiškumą ir skaidrumą.
Europos Komisija daug dėmesio skiria ir oro transportu keliaujantiems neįgaliems žmonėms. EK paskelbė gaires, kuriose paaiškinamos jų teisės keliauti oro transpotu. Jose aptariamos 22 sričių problemos, susijusios su galimybe keliauti oro transportu nepatiriant diskriminacijos.
Europos neįgaliųjų forumo prezidentas Yannis Vardakastanis sakė: „Kokybiškos paramos, kuri labai svarbi neįgaliesiems, klausimas aiškinamosiose gairėse sprendžiamas tinkamai. Europos Komisija pasirinko suderintą požiūrį, todėl gali tinkamai apsaugoti neįgalių ir riboto judumo keleivių interesus“.
Oro transporto keleivių teisės:
Jei skrydis atidedamas dviem ar daugiau valandų, oro linijos turi keleiviui pasiūlyti nemokamą maitinimą ir gaiviuosius gėrimus, du nemokamus telefono skambučius, galimybę išsiųsti faksą ar e.pašto žinutę;
Jei skrydis atidedamas penkioms ar daugiau valandų, keleivis gali atsisakyti keliauti ir reikalauti grąžinti visą už bilietą sumokėtą sumą.
Jei skrydis atšaukiamas, keleivis turi teisę:
1) Rinktis alternatyvų skrydį į keleivio vykimo galutinę vietą;
2) Gauti nemokamą maitinimą ir gaiviuosius gėrimus, du nemokamus telefono skambučius, galimybę išsiųsti faksą ar e. pašto žinutę;
3) Jei skrydis ar grįžimas galimas tik kitą dieną, oro linijos privalo pasiūlyti nemokamą apgyvendinimą viešbutyje ir apmokėti transporto išlaidas iki jo ir atgal.