Liepa dar vos įpusėjo, o didelė dalis mūsų krašto sparnuočių mums jau parodė uodegas – išskrido žiemoti. Regis neįtikėtina, bet kai kurie jų tai padarė jau net daugiau nei prieš mėnesį – birželio 8-ąją. Gal kai kam tai ir pasirodys keista, nes šiemetinė vasara dovanojo kaip niekada daug saulės ir šilumos, tačiau tiesa tokia: kuo ankstyvesnis šiltasis metų periodas ir kuo anksčiau sparnuotieji susuka lizdus ir išperi palikuonis, tuo anksčiau jie ir gimtinę palieka.
Ventės rago ornitologijos stoties vedėjas Vytautas Jusys pasakoja, kad pirmieji rudeninę migraciją pradėjo ir mūsų kraštus paliko varnėnai. Anot jo, tai nieko keisto, nes kuo pavasaris šiltesnis, tuo ir jauniklius šie paukščiai išperi anksčiau. O išperėję čia ilgai nebeužsibūna – dar šiek tiek paskabo mūsų soduose serbentus, ir pasuka šiltesnių kraštų link. Yra buvę metų, kuomet rudeninės migracijos pradžia užfiksuota net gegužės 31-ąją. Nors tuomet dar tik vasaros pradžia, oras šiltas ir maisto užtenka, bet paukščiai užaugina vaikus ir leidžiasi į kelią. „Jiems gi vizų nereikia“, – juokauja ornitologas. Pasak jo, paukščių logika paprasta: jei geras oras – skrenda, jei blogas – neskrenda.
Tai kas tada naikina mūsų soduose vyšnių derlių? Juk ir šiuose medžiuose matome varnėnus? Pasirodo, tai daro jau nebe mūsiškiai – lietuviškieji varnėnai, o šiauriau gyvenantieji – iš šiaurinės Rusijos, Estijos ir Suomijos pas mus atskridę vyšnių mėgėjai. Pasak V. Jusio, jiems mūsų Lietuva yra šiltieji kraštai, o mūsiškiai, tuo metu sodus siaubia kur nors už 1000 kilometrų – Vokietijoje.
Šiemetinės rudens migracijos metu Ventės ornitologijos stotyje jau sugauta apie 12 000 varnėnų, ir tai dvigubai daugiau nei buvo pernai – vos 6000. Tačiau dar geresni metai ornitologams buvo užpernai, kuomet tuo pačiu metu buvo sužieduota net apie 28 000 varnėnų. Akivaizdu, kad tuomet ir sąlygos sparnuočiams veistis buvo labai palankios.
V. Jusys sako, kad paukščių migracijoje dėl klimato sąlygų pokyčiai yra akivaizdūs – dalis sparnuočių anksčiau grįžta ar vėliau išskrenda žiemoti. Štai gulbės anksčiau nuskrisdavo į Olandiją, Belgiją, o dabar apie 1000 gulbių žiemoja Kauno mariose, prie hidroelektrinės. „Dalis paukščių grįžta net mėnesiu anksčiau nei priklauso“, – pasakoja jis. Vis dėlto ornitologas atkreipia dėmesį, kad nemaža dalis paukščių savo įpročių keisti neketina ir skrenda žiemoti labai toli. Nuo birželio pabaigos kelionėms būriuojasi vaikų neišauginusios pempės. Tiesa, tos, kurių tėvystei nesutrukdė laukuose dirbantys ūkininkai, su savo jaunikliais gimtinėje dar pabus iki liepos pabaigos ar rugpjūčio pradžios.
Šiuo metu kelionei jau pakilo remezos, pečialindos, įvairios nendrinukės, kai kurie kiti paukšteliai.