Dar įdomiau, kad tokių yra ir mūsų rajone. Viena iš jų – šilutiškė, pedagogė, buvusi aktyvi visuomenininkė Janina Pliuškevičienė.
Gimtadienio dieną tekdavo rodyti pasą
Aukštaitė Janina Pliuškevičienė gimė 1938 m. vasario 16 d., Gaižėnų kaime, Kauno rajone, trijų vaikų šeimoje. 1945 m. kartu su tėvais ji atvyko gyventi į Mažąją Lietuvą – Šilutės kraštą. Mokėsi Šilutės vidurinėje, vėliau – Klaipėdos pedagoginėje mokykloje, įgijo pradinių klasių mokytojos specialybę. Dar vėliau – studijavo ir baigė Vilniaus valstybinio universiteto Filologijos fakultetą.
1957 m. Janina ištekėjo už Algimanto Petro Pliuškevičiaus, susilaukė trijų atžalų. Per savo gyvenimą dirbo ir pradinių klasių mokytoja, ir vaikų darželio vedėja, ir aštuonmetės mokyklos direktoriaus pavaduotoja, ir rusų kalbos ir literatūros mokytoja.
Savo 84-ąjį gimtadienį šiemet pasitinkančiai p. Janinai Vasario 16-oji – dvigubas džiaugsmas: jau keli dešimtmečiai, kai ji be baimės gimtadienį gali švęsti drauge su valstybe. O per nugyventus metus būta visko… Švęsdama gimtadienį visada šalia turėdavo ir asmens dokumentą, mat (tai dar mena daugelis vyresnio amžiaus tautiečių) sovietmečiu daugeliui valstybinių švenčių dienomis gimusių lietuvių tekdavo įrodinėti, jog švenčia ne Lietuvos, bet asmeninį gimtadienį…
Įsiminė tris jubiliejus
„Didžiuojuosi, kad esu lietuvė, džiaugiuosi, kad turiu bendrą gimtadienį su Lietuva“, – neslepia pasididžiavimo p. Janina.
Moteris iki šiol daug skaito, mielai keliauja, lanko koncertus, teatrus, sekmadieniais dalyvauja šv. Mišiose, atidžiai seka įvykius šalyje ir turi savo požiūrį: „Kaip pokario vaikas, esu mačiusi ir patyrusi visko. Yra dalykų, kurie man visiškai nepatinka. Sovietų sąjungoje vyko rusinimas, o dabar – „anglėjame“. Iš patirties žinau, kaip sunku būti tarp dviejų ugnių – puoselėti lietuvybę, religiją, katalikiškai auklėti vaikus, ir gyventi paklūstant sovietinei ideologijai. Netgi buvau priversta įstoti į Komunistų partiją, bet progai pasitaikius ir tinkamoms aplinkybėms susidarius, parašiau prašymą ir iš jos pasitraukiau“, – pasakoja pašnekovė.
Pasak p. Janinos, gimtadienis yra ta diena, kai žmogus apgalvoja ką nuveikė, kas pasisekė, o kas ne, ko dar norėtų. Ji labai mėgstanti keliauti, norėtų dar pasidžiaugti amžina vasara šiltuose kraštuose, šilta jūra, pasikrauti jėgų, kurių senatvėje tikrai trūksta.
Visi, kurie sužino, kokią dieną yra gimusi Janina, iš nuostabos nusišypso, o ji pati ypač gerai prisimena kelis ypatingus gimtadienius. „Labai įsiminė trys jubiliejiniai gimtadieniai. 40-mečio, kai gimtadienio išvakarėse mirė aštuoniolikmetė dukra, 50-mečio, kai pilnas autobusas kolegų pedagogų vykome į Kauno muzikinį teatrą, po to vaišinomės savo atsineštomis vaišėmis teatro kavinėje, o teatro direktoriaus pavaduotojas dėl to, kad leido, buvo atleistas iš darbo kaip politiškai netinkamas darbui… Ir 80-mečio, kai su savo šeima, giminaičiais ir bičiuliais vasario 16-ąją, su tautiniais atributais, šventėme Egipte. Du pastarieji buvo ypatingos gyvenimo dovanos“, – prisimena p. Janina.
Šilutiškė Lietuvos laisvę visada nešiojosi širdyje, o idėjas stengėsi įprasminti tyliais darbais: liaudiška daina, šokiu ar poezijos posmeliu. Ir šiandien tautiniais drabužiais ji puošiasi švęsdama valstybės šventes ar eidama į bažnyčią. Šis rūbas moteriai kelia pasididžiavimą, ir tai nesuvaidinta.
Ko sukaktuvininkė palinkėtų skaitytojams? „Visuomet turėsime už ką pakeiksnoti ar papriekaištauti savo valstybei ar jos vadovams. Tačiau per savo gimtadienį ir Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną, keldami trispalvę, jauskime džiugesį, pagarbą ir dėmesį vienas kitam. Bendraukime. Tegul bendravimas nebus momentinis, o tęsis visus metus. Būkime sveiki ir branginkime tautinius simbolius, puoselėkime istorinę atmintį“, – nuotaikingai pokalbį užbaigia šilutiškė.