Pasak E. Gavelienės, uogas galima vadinti supermaistu. Jos yra puikus vitaminų ir mineralinių medžiagų šaltinis, tad žmogaus organizmą aprūpina daugybe biologiškai aktyvių medžiagų, tarp kurių labai svarbūs polifenoliai bei skaidulinės medžiagos.
Kalorijų kiekis uogose sąlyginai nedidelis, o nauda sveikatai siejama ir su jų sudėtyje aptinkamomis biologiškai aktyviomis medžiagomis. Vienos iš pagrindinių – fenolio junginiai: flavonoidai, fenolio rūgštys ir taninai. Kita biologiškai aktyvi medžiaga, kuri yra daugumos uogų sudėtinė dalis – askorbo rūgštis, dar žinoma kaip vitaminas C.
Gydytoja primena, jog uogos sveikatai palankaus maitinimosi piramidėje yra vienoje lentynėlėje su vaisiais. Dienos vaisių norma yra maždaug 2–3 porcijos. Nors dauguma uogų nekaloringos, viena jų porcija galėtų būti maždaug 6 braškės ar 16 aviečių.
Pagal biologiškai aktyvių medžiagų kiekį naudingiausios yra erškėtinių šeimos uogos: braškės, avietės, gervuogės ir erikinių šeimos uogos: mėlynės, bruknės, spanguolės. Renkantis uogas, pirmenybę reikėtų teikti mūsų kraštuose augančioms: mėlynės naudingos dėl jų antioksidacinio, priešuždegiminio, antivirusinio poveikio, avietėse yra geležies, kalio, vario ir iš karotinoidų B grupės vitaminų, vitamino C ir folatų, jose daugiau skaidulų nei kai kuriose kitose uogose. Avietės priskiriamos prie tų uogų, kurios daro įtaką medžiagų apykaitos pagreitėjimui.
Pagal BNS inf.