Rubokai, Blauzdėnai, Ridžiai, Mineikiai, Skoriai, Tatamiškiai, Šakūnėliai, Maželiai… Tai – pradingę Juknaičių seniūnijos kaimai, kurių atminimą juknaitiškiai įamžino skulptūroje vasaros palydėtuvių metu.
Ši šventė kvietė į tradicines žirgų konkūro varžybas, į auksarankių mugę, įvairius atrakcionus. O svarbiausias šventės akcentas buvo skulptūros, skirtos seniūnijos dingusiems kaimams atminti, atidengimas.
Įprasmino kaimų atminimą
Šie metai Juknaičių seniūnijos gyventojams paliks gilų ir svarbų pėdsaką, nes gyvenvietėje yra paskelbtas Lietuvos mažąja kultūros sostine. Šis titulas ne tik įpareigoja, bet ir verčia patiems tęsti senas ir puoselėti naujas tradicijas.
Ištaigingos karietos, kuria važiavo bendruomenės lyderiai, ir fanfarinio pučiamųjų orkestro „Pamarys“ (vad. G.Raila) vedami šventės dalyviai susirinko Alkos ir Rūtų gatvių sankirtoje. Čia, pievelėje, jau laukė pridengta naujoji skulptūra.
„Buvo kaimas ir kaimo nėra, nors kažkada čia žmonės gyveno, augino vaikus, puoselėjo grožį. Jų įspaustos pėdos šiandien yra atmintis“, – renginio vedėja Reminta Stoškuvienė pristatė skulptūrą, skirtą dingusiems kaimams atminti.
Anot skulptūros autoriaus, juknaitiškio drožėjo iš medžio Edmundo Naujoko, dingusių kaimų yra gerokai daugiau, negu surašyta ant stilizuotos angelo skulptūros. E.Naujokas dėkojo už pasitikėjimą sukurti šį istorinį simbolį ir vardijo visus, prisidėjusius prie maždaug mėnesį trukusių skulptūros gaminimo darbų. Tai – seniūnui Alfredui Gaubiui, sodybos, kurioje vyko darbai, šeimininkui Alvidui Šimelioniui, seniūnijos darbininkams.
Skulptūrą atidengė išskirtiniai bendruomenės nariai: Juknaičių garbės pilietis, buvęs juknaitiškis Zigmantas Dokšas, seniūnas A.Gaubys, Šilutės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjas A.Šimelionis ir bendruomenės pirmininkė Laima Barkauskienė.
Kai drobė nuslydo ant žemės ir atidengė medyje išraižytų kaimų pavadinimus, nuaidėjo susirinkusiųjų plojimai. Bendruomenės narius sveikindamas Z.Dokšas sakė, kad žmogus gali būti laimingas tik tada, kai širdyje ir aplink jį yra kultūra, menas, švietimas ir žmonės. „Kaimai daugelį metų buvo menkinami, o miestas buvo verti-namas kur kas labiau… Būtent todėl svajojau pakeisti šią nuostatą. Prisidėjau, kaip galėjau, nors ir ne visados buvau suprastas. Sodinau medelius, bandžiau puoselėti kaimo grožį“, – sakė Juknaičių kūrėju vadinamas Z.Dokšas.
„Šis paminklas – ypatingas ne tik Lietuvoje, bet galbūt ir Europoje. Kaimus reikia gerbti ir mylėti. Visi juos turime atsiminti, o jų palikimą perduoti ateities kartoms, nes Lietuva ir taip pamažu nyksta“, -linkėdamas juknaitiškiams neišnykti, būti stipriais sakė Garbės pilietis Z.Dokšas.
Nesėkmė suvienijo
Skulptūros atsiradimo istoriją papasakojo vienas iš jos iniciatorių A.Šimelionis. Prieš trejus metus, kai Juknaičiuose įvyko pleneras skulptoriaus Stanislovo Kuzmos skulptūroms atgaivinti, kilo mintis šioje pievelėje, esančioje netoli alkakalnio, pastatyti prasmingą akcentą.
„Buvo įvairių minčių. Viena iš jų – įamžinti alkakalnį, kuris yra aukščiausia rajone vieta. Antroji – įamžinti 2016 metus kaip Lietuvos mažosios kultūros sostinės metus Juknaičiuose“, – sakė A.Šimelionis.
Bendruomenė, bendradarbiaudama su Salos etnokultūros ir informacijos centru, parengė projektą antrosios idėjos įgyvendinimui. Deja, juknaitiškių projektas buvo atmestas.
Tačiau, kaip pripažino A.Šimelionis, gal ši nesėkmė ir buvo paskata bendruomenei dar labiau susivienyti: atsirado bendraminčių ir rėmėjų, palaikančių idėją pastatyti paminklą pradingusiems seniūnijos kaimams atminti. Tarp šių geradarių A.Šimelionis paminėjo pagrindinį rėmėją Z.Dokšą, Juknaičių bendruomenę, buvusius seniūnijos gyventojus, kurie šiandien yra politikai ar verslininkai.
Pavyzdys visiems
Apie tai, kad juknaitiškiai prasmingai tęsia patikėtą garbę būti Lietuvos mažąja kultūros sostine, kalbėjo ir renginyje viešėjęs žemės ūkio viceministras Albinas Ežerskis. Svečias prisipažino, kad grožėjosi puikiais ūkininkų laukais, išpuoselėta Junaičių aplinka.
„Skulptūra dingusiems kaimams atminti yra puikus pavyzdys to, ką gali susitelkę kaimo gyventojai padaryti“, – sakė svečias, linkėdamas saugoti tautos ir bendruomenės vertybes bei jas perduoti ateinančioms kartoms. Pasak viceministro, jaunimas gali sugrįžti gyventi į kaimus, užpildyti šiandien tuščius laukus, įkurti savo ūkius.
A.Ežerskis įteikė padėką už nuoširdų darbą Juknaičių bendruomenės pirmininkei L.Barkauskienei.
Apie seniūnijai ir miesteliui ypatingus šiuos metus kalbėjo ir Juknaičių seniūnas A.Gaubys. Jis nepraleido progos padėkoti LR Kultūros ministerijai ir Naisių kaimo bendruomenei bei Ramūnui Karbauskiui, kurio dėka Naisių kaimas pernai tapo pirmąja mažąja Lietuvos kultūros sostine, pakvietusia kitų kaimų bendruomenes ir visus Lietuvos žmones prisijungti prie kultūrinio judėjimo ir 2016 metais perimti šį garbingą titulą į savo rankas. Šiemet tarp dešimties išrinktųjų ir Juknaičiai paskelbti Lietuvos mažąją kultūros sostine.
Švęsdami vasaros palydėtuves juknaitiškiai turėjo puikią progą pasigrožėti žirgų konkūru, pasidžiaugti nuoširdžiu koncertu. Lauko scenoje, kurią renginiui specialiai buvo paskolinęs R.Karbauskis, pasirodė ne tik vietos kolektyvai, bet ir svečiai iš kitų rajonų.
