Anot Tauragės „InMedica“ klinikos šeimos gydytojos Julitos Čiužauskės, dehidratacija gali atsirasti dėl skirtingų veiksnių ir sveikatos problemų bei pasireikšti įvairiais nemaloniais simptomais. „Skirtumas tarp dehidratacijos ir troškulio tas, jog troškulys yra tiesiog noras gerti. Jeigu šio poreikio nepatenkinate, rizikuojate nualinti organizmą, todėl nepamirškite reguliariai vartoti pakankamai skysčių“, – sako gydytoja.
Simptomai gali skirtis
Dehidratacijos simptomai gali skirtis, priklausomai nuo to, kiek skysčių praradote ir kokia jūsų organizmo būklė. Žmogus gali patirti įvairius negalavimus: tai gali būti sausos lūpos ir oda, kuri gali net susitraukti, o lūpos – pradėti trūkinėti; stiprus užsitęsęs troškulys, kuris nepraeina net išgėrus daug vandens. Apie dehidrataciją gali įspėti ir sumažėjęs šlapinimasis arba patamsėjusi jo spalva. Žmogus gali jausti nuovargį ir silpnumą, jam bus sunku atlikti įprastas veiklas, gali pasireikšti ir galvos skausmas, sutrikti koncentracija, nes galvos smegenims trūksta skysčių. Vėliau pradeda svaigti galva ar net netenkama sąmonės.
Skysčių trūkumas gali lemti ir raumenų jautrumą, skausmą ar šaltkrėtį, kuris pasireiškia vėlesnėse dehidratacijos stadijose.
Dehidratacijos simptomai gali skirtis, priklausomai nuo asmens amžiaus ir jo kūno fiziologijos: vaikams jie pasireiškia greičiau ir sudėtingiau, nes jų organizmai mažesni, jie gali nesuprasti bado ir troškulio signalų. Todėl svarbu stebėti jų elgesį ir užtikrinti nuolatinį skysčių vartojimą, ypač karštuoju metų laiku.
Moterys gali būti jautresnės hormonų pokyčiams, susijusiems su mėnesinių ciklu ar nėštumu, kurie gali turėti įtakos skysčių balansui organizme. Vyrai dažnai turi didesnį kūno svorį ir raumenų masę, todėl jų organizmas turi didesnį vandens poreikį. Vyresniems žmonėms troškulio jausmas dažnai būna sumažėjęs, todėl jie – itin lengvas dehidratacijos taikinys.
Kaip išsivysto dehidratacija?
Dehidrataciją gali sukelti įvairios priežastys, o pati paprasčiausia – nepakankamas skysčių vartojimas. Skysčių balansas sutrinka, kai jų netenkama daugiau, nei gaunama.
„Ši būklė gali ištikti ir daug prakaituojančius žmones. Prakaitavimui padidėjus dėl fizinio aktyvumo, karščio, kitų veiksnių, šie gali sukelti staigų skysčių nuostolį, kurį būtina kuo greičiau atstatyti. Jeigu vemiate ar viduriuojate, svarbu nuolat palaikyti skysčių ir elektrolitų atstatymą“, – sako J. Čiužauskė.
Skysčių trūkumas gali atsirasti ir dėl alkoholio vartojimo; cukrinio diabeto, inkstų ligos, kurios išbalansuoja skysčių kiekį organizme. Jeigu fizinis krūvis yra ilgalaikis, be tinkamo skysčių suvartojimo, gali sukelti kritišką jų trūkumą kūne.
Pirmoji pagalba sau
Pastebėjus dehidratacijos simptomus, svarbu pasirūpinti organizmu kuo greičiau. Atsigerkite vandens – mažais gurkšneliais ir reguliariai, kad organizmas skysčius įsisavintų pamažu. Norint atkurti elektrolitų pusiausvyrą galima rinktis elektrolitų gėrimus arba natūralias sultis.
Atsigulkite ir pailsėkite, taip padėsite organizmui atkurti prarastą energiją. Jeigu dehidratacija pasireiškė karštą dieną, keliaukite į vėsesnę vietą, o kūną užklokite vėsiais sudrėkintais audiniais. Jei prarandate sąmonę, pradedate vemti, skubiai kreipkitės į medikus. Būklei blogėjant arba nekintant ilgiau nei parą, į gydytoją taip pat reikėtų kreiptis.
Gydytoja primena taisykles, kurių turėtų laikytis kiekvienas.
Gerkite pakankamai vandens. Suaugusiam žmogui rekomenduojama išgerti bent 8 stiklines vandens per dieną.
Venkite alkoholio ir kofeino, kurie skatina dažnesnį šlapinimąsi ir skysčių praradimą.
Venkite perkaitimo, leiskite laiką kuo vėsesnėje aplinkoje. Kūno temperatūrą gali sumažinti vėsus dušas arba drėgni rankšluosčiai.
Valgykite šviežius vaisius ir daržoves – arbūzus, agurkus ir melionus, kurie turi didelį vandens kiekį ir gali suteikti organizmui būtinų vitaminų ir mineralų.
Pagal BNS inf