Bent viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip 10 darbo dienų arba ne mažiau kaip 12 darbo dienų, jeigu darbuotojas dirba 6 darbo dienas per savaitę. Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius mažesnis arba skirtingas, atostogų dalis negali būti trumpesnė kaip dvi savaitės. Likusios kasmetinės atostogos suteikiamos taip, kaip iš anksto nustatoma kasmetinių atostogų eilėje arba susitariama.
Darbuotojas dažniausiai nori pasirinkti norimos trukmės atostogas, pavyzdžiui, dalimis, ir jam patogiu laiku, tačiau darbdavys privalo taip organizuoti darbus, kad dėl to nenukentėtų įmonės veikla.
Teismų praktikoje suformuluota, kad darbdavys privalo suteikti darbuotojui kasmetines atostogas už einamuosius metus, tačiau sprendimo teisė dėl atostogų trukmės, jų skaidymo ir kitų klausimų priklauso darbuotojui. Darbdavys, gavęs prašymą, sprendžia, ar suteikti atostogas pagal darbuotojo pageidavimą ir jo norima tvarka. Kadangi dėl atostogų skaidymo, trukmės ir datų sprendžia darbuotojas, darbdavys vienašališkai nuspręsti dėl atostogų suteikimo tvarkos negali – tai turi būti daroma šalių sutarimu.
Kasmetinės atostogos skirtos darbuotojo darbingumui atkurti, tad darbuotojas įpareigotas atostogomis pasinaudoti, o darbdavys – jas suteikti bent kartą per darbo metus. Suprantant atostogų tikslą neturėtų būti atvejų, kai darbuotojas kelis metus kaupia ir nenaudoja atostogų. Darbo kodekse numatyti apribojimai dėl kasmetinių atostogų kaupimo trukmės.
Atostogų dienų skaičius, pavyzdžiui, už 3 metų laikotarpį, gali skirtis, atsižvelgiant į darbuotojo pareigybę, darbo stažą darbovietėje. Jei minimali atostogų trukmė 20 darbo dienų, nebus galimybės pasinaudoti atostogomis daugiau kaip 60 darbo dienų. Pedagoginių darbuotojų atostogų trukmė – 40 darbo dienų, vadinasi, jie atitinkamai praras ilgesnes nei 120 darbo dienų atostogas.
Praėjus 3 metams, kai darbuotojas įgijo teisę į visos trukmės kasmetines atostogas, tačiau jomis nepasinaudojo, jis praranda teisę pasinaudoti jomis arba gauti piniginę kompensaciją už jas, kaip tai nurodyta Darbo kodekse. Išlyga tie atvejai, kai darbuotojas negalėjo pasinaudoti atostogomis. Svarbu paminėti ir tai, kad atostogų „nurašymo“ terminas skaičiuojamas dvejopai – šiuo atveju esminė informacija, į kurią atsižvelgus daromos išvados panaikinti atostogas, – kada darbuotojas įgijo teisę į atostogas.
Darbo kodekse nustatyta, kad už pirmuosius darbo metus visos kasmetinės atostogos suteikiamos išdirbus bent pusę darbo metams tenkančių darbo dienų.
Darbuotojas turi teisę pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis arba gauti kompensaciją už jas už pirmuosius darbo metus tais kalendoriniais metais, kai jis pradėjo dirbti ir išdirbo pusę darbo metams tenkančių darbo dienų, ir, jiems pasibaigus, dar 3 kalendorinius metus.
Pvz., pradėjo dirbti 2019-02-01, taigi prarastų nepanaudotas atostogas už pirmuosius darbo metus po šių kalendorinių metų ir dar kitų 3 kalendorinių metų, t. y. 2023 m. sausio 1 d. Jeigu darbuotojas pradėjo dirbti 2019-10-01, vadinasi bus išdirbęs pusę darbo metams tenkančių darbo dienų 2020 m. balandžio mėn. Tad nepanaudotas atostogas už pirmus darbo metus jis prarastų po šių kalendorinių metų ir kitų 3 kalendorinių metų, t. y. 2024 m. sausio 1 d.
Už antrus ir vėlesnius darbo metus darbuotojas gali pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis arba gauti kompensaciją už jas tais kalendoriniais metais, kai prasidėjo jo darbo metai, už kuriuos suteikiamos atostogos, ir, jiems pasibaigus, dar 3 kalendorinius metus. Pvz., pradėjo dirbti 2019-02-01, taigi jis jau nebegalėtų pasinaudoti nepanaudotomis atostogomis už 2020–2021 darbo metus po 2020 m. kalendorinių metų pabaigos ir dar kitų 3 kalendorinių metų, t. y. 2024 m. sausio 1 d.
Jei darbuotojas negalėjo pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis dėl laikinojo nedarbingumo, vaiko priežiūros atostogų ar darbdavio veiksmų, atostogų panaudojimo terminas turi būti pratęstas tiek laiko, kiek negalėjo pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis.