Lietuvoje vis dar gaji nuomonė, kad vedybų sutartis – tai sutuoktinių nepasitikėjimo vienas kitu ženklas. Esą, kokia gali būti meilė, jei vienas kitu nepasitikima.
Lietuvos notarų rūmų prezidentas, Klaipėdos notaras Marius Stračkaitis pabrėžia, kad vedybų sutartis, priešingai nei manoma, liudija pirmiausia apie ją sudarančių asmenų brandumą, abipusį pasitikėjimą ir atsakomybės jausmą. Vedybų sutartimi laikomas vyro ir moters susitarimas, kuriuo nustatomos dviejų žmonių turtinės teisės ir pareigos bei abipusiai įsipareigojimai santuokos, skyrybų metu ir gyvenant atskirai.
Vedybų sutartis, taip pat jos pakeitimai turi būti įregistruoti Vedybų sutarčių registre. Vedybų sutarčių registre taip pat registruojami turto padalijimo faktai bei sugyventinių sutartys dėl bendrai įgyto ir naudojamo turto padalijimo pasibaigus bendram gyvenimui. Duomenis apie sudarytą vedybų sutartį Vedybų sutarčių registrui pateikia ją patvirtinęs notaras.
Pasak M.Stračkaičio, vedybų sutarčių sudarymą dažniausia renkasi jaunos, šiuolaikiškos poros, didesnes pajamas gaunantys ir vertingo turto turintys asmenys bei kuriantieji šeimą jau ne pirmą kartą.
„Neabejotini sutarties privalumai – joje galima numatyti abipuses teises ir pareigas, susijusias su turto tvarkymu, tarpusavio išlaikymu, šeimos reikmių tenkinimu bei kitus turtinius klausimus“, – pasakoja M.Stračkaitis. – Vedybų sutartis negali riboti nė vieno iš sutuoktinių teisių ir laisvių, keisti paveldėjimo tvarką ir sąlygas, riboti ar atimti sutuoktinio teisę į išlaikymą, nustatyti ar keisti sutuoktinių asmenines teises ir pareigas jų vaikams, nustatyti asmeninius neturtinius sutuoktinių tarpusavio santykius ir prieštarauti kitoms įstatymuose numatytoms normoms.“
Notaro teigimu, dar vienas sutarties privalumas – joje galima numatyti, kad iki santuokos ir susituokus įgytas turtas lieka kiekvieno asmeninė nuosavybė. Jei iki santuokos įgytas sutuoktinių asmeninis turtas pagal sutartį po vedybų tampa bendra jungtine nuosavybe, skyrybų atveju jis bus dalijamas pagal sutartyje numatytą susitarimą arba įstatymą, jei sutuoktiniai vedybų sutartyje nebus dėl to susitarę.
Sutartyje galima numatyti, kad susituokus įgytas turtas tampa bendrąja daline sutuoktinių nuosavybe. Skyrybų atveju turtas nebus dalijamas. Sutuoktiniai gali susitarti, kad viena iš minėtų turto teisinio režimo rūšių būtų taikoma visam turtui arba tik tam tikrai jo daliai ar atskiriems daiktams. Sudarant vedybų sutartis dažniausiai pasidalijamas nekilnojamasis turtas, pinigai, vertybiniai popieriai, kelių transporto priemonės, laivai, brangūs papuošalai, aptariamos kredito grąžinimo sąlygos santuokos nutraukimo atveju.
Komentaras
Teisingumo ministras Juozas Bernatonis:
„Vedybų sutartys dažnai sudaromos, kada ekonomika auga, žmonės turi turto arba mano, kad jo turės. Ekonomikos smukimo ar krizės laikotarpiu, kokį Lietuva išgyveno vos prieš kelerius metus, vedybų sutartys sudaromos siekiant apsaugoti savo ar sutuoktinių turtą nuo galimų praradimų, jos taip pat gali veiksmingai apsaugoti vieno iš sutuoktinių turtą tais atvejais, kai kitas sutuoktinis priima neapdairių ar neatsakingų sprendimų, įklampinančių į skolas arba pasiduoda silpnybėms, tokioms, kaip lošimas“.
