„Veido“ reitinguose tarp Šilutės rajono mokyklų pirmauja Vydūno gimnazija

vyduno gimnazijaRugpjūčio viduryje žurnalas „Veidas“ paskelbė 13-ąjį Lietuvos gimnazijų reitingą. Pagal šių metų egzaminų, priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatus ir laimėjimus žinių olimpiadose įvertintos 365 gimnazijos.

Deja, nė viena mūsų rajono gimnazija nepateko į geriausiųjų penkiasdešimtuką.
„Šilutės naujienos“ primena, kad 2015 m. gimnazijų reitingą pagal mokymosi dalykus gegužės mėnesį paskelbė žurnalas „Reitingai“. Pagal šio tyrimo duomenis, tarp mūsų rajono gimnazijų pirmavo Vainuto gimnazija.

Vertino pagal tris kriterijus

Dabar žurnalas „Veidas“ 2016 metų gimnazijų reitinguose skelbia, kad dauguma gimnazijų gana smarkiai pakeitė savo vietas: vienos krito žemyn per keliasdešimt vietų, kitos iš reitingo uodegos atsirado pirmojoje jo pusėje ir aplenkė nemažai dar pernai geresnėse pozicijose buvusių kolegių.

Nors kai kurios gimnazijos egzaminų ar įstojimo rezultatus akivaizdžiai pagerino, tačiau vis tiek kristelėjo žemyn, nes buvo tokių mokyklų, kurioms šiuos rodiklius pavyko pagerinti daug labiau.

Svarbią dalį sudarant šį reitingą vėl sudarė valstybinių brandos egzaminų rezultatai. Taip pat įvertinta, kaip abiturientams pavyko įstoti į pirmuoju numeriu pasirinktą specialybę.

Tuo tarpu valstybinių brandos egzaminų rezultatų įtaką galutiniam mokyklos balui šiek tiek sumažino šiemet atsiradęs trečiasis dėmuo – mokyklos ugdytinių pasiekimai šalies žinių olimpiadose ir konkursuose. Už 9-12 kl. auklėtinių 2015-2016 m. pelnytas prizines vietas respublikinėse olimpiadose ir konkursuose mokyklai reitinge skirta iki 10-ies taškų.

Pasak reitingų sudarytojų, aukštų akademinių pasiekimų turinčių gimnazijų yra ne tik trikampyje Vilnius – Kaunas – Klaipėda. Pamažu, bet atsiranda daugiau mokyklų, kurios nedaro mokinių atrankos, bet jų moksleiviai labai gerai išlaiko kai kuriuos egzaminus.

Visos mūsų rajono gimnazijos yra tarp tų mokyklų, kurios nedaro mokinių atrankos.

Reitingų sudarytojai teigia, kad kaip ir kasmet, taip ir šiemet daugelio nedidelių rajonų gimnazijų vietas reitinguose nulėmė konkrečios abiturientų laidos mokinių motyvacija, netgi jų šeimų socialinė – ekonominė situacija.

Pirmauja Vydūno gimnazija

Geriausiai šiemet „Veido“ reitinguose įvertintas Vilniaus licėjus. Jis surinko 91,94 balų.

Kokioje „Veido“ gimnazijų reitingų vietoje Šilutės rajono gimnazijos?

Iš 365 šalies gimnazijų 106-oje sąrašo vietoje yra Šilutės Vydūno gimnazija (2015 m. buvo 123 vietoje iš 396, 2014 m. – 70 iš 393). Iš 113 egzaminus laikiusių šios gimnazijos abiturientų 38,9 proc. įstojo į Lietuvos aukštąsias mokyklas pirmuoju pageidavimu. 2016 metų abiturientų brandos egzaminų įvertinimų vidurkis yra 55,4. Nė vienas šios gimnazijos mokinys 2015-2016 m. nepelnė I-III vietos apdovanojimo respublikinėse olimpiadose. Bendras Vydūno gimnazijos balas 2016 m. reitingų lentelėje yra 46,58.

Viena vieta aukščiau – 105 pozicijoje yra VšĮ „Vilniaus Valdorfo mokykla“, 107 vietoje – Vilniaus Žemynos gimnazija.

185-oje sąrašo vietoje – Šilutės pirmoji gimnazija (2015 m. buvo 182 vietoje, 2014 m. – 72 vietoje). Iš 133 egzaminus laikiusių abiturientų 48,7 proc. įstojo į Lietuvos aukštąsias mokyklas pirmuoju pageidavimu. Brandos egzaminų įvertinimų vidurkis yra 45,1. Nė vienas šios gimnazijos mokinys nepelnė I-III vietos apdovanojimo respublikinėse olimpiadose. Bendras Pirmosios gimnazijos balas yra 41,30.

Pozicija aukščiau – Tauragės Žalgirių gimnazija, žemiau – Panevėžio r. Paįstrio J.Zikaro gimnazija.

211-oje sąrašo vietoje – Žemaičių Naumiesčio gimnazija (pernai buvo 256 vietoje, 2014 m. – 135 vietoje). Iš 26 egzaminus laikiusių abiturientų 42,9 proc. įstojo į Lietuvos aukštąsias mokyklas pirmuoju pageidavimu. Egzaminų įvertinimų vidurkis yra 44,1. Šios gimnazijos vienas mokinys 2015-2016 m. tapo respublikinės olimpiados prizininku.

Bendras Žemaičių Naumiesčio gimnazijos balas reitingų lentelėje yra 39,56.

Pozicija aukščiau yra Vilniaus inžinerijos licėjus, žemiau – Kauno Rokų gimnazija.

220-oje sąrašo vietoje atsidūrė Vainuto gimnazija (2015 m. buvo 237 vietoje, 2014 m. – 277 vietoje). Iš 22 egzaminus laikiusių abiturientų 43,8 proc. įstojo į Lietuvos aukštąsias mokyklas pirmuoju pageidavimu. Egzaminų įvertinimų vidurkis yra 43,3. Šios gimnazijos balas reitingų lentelėje yra 39,09.

Pozicija aukščiau – Skuodo r. Ylakių gimnazija, žemiau – Elektrėnų sav. Semeliškių gimnazija.

Švėkšnos „Saulės“ gimnazija šiemet Lietuvoje yra 289-oji (2015 m. buvo 239 vietoje, 2014 m. – 357 vietoje). Iš 37 egzaminus laikiusių abiturientų 41,9 proc. įstojo į Lietuvos aukštąsias mokyklas pirmuoju pageidavimu.

Egzaminų įvertinimų vidurkis yra 36,5. Bendras šios mokyklos reitingų balas yra 33,95.

Pozicija aukščiau yra Kauno r. Čekiškės P.Dovydaičio gimnazija, žemiau – Mažeikių r. Židikų M.Pečkauskaitės gimnazija.

Kas lemia olimpiadininkų skaičių?

Kitame „Veido“ straipsnyje svarstoma apie olimpiadininkų skaičių mokyklose („Olimpiadininkų skaičius: kada mokyklos tradicija, o kada – atsitiktinumas?“, autorė Gabija Sabaliauskaitė).

Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro (LMNŠC) svarbiausių 2015-2016 m. respublikinių olimpiadų ir konkursų rezultatų duomenimis, praėjusiais mokslo metais 130 gimnazijų turėjo olimpiadų prizininkų (9-12 kl. mokinių).

Bent po vieną ar du respublikinės olimpiados prizininkus turėjo ir nemažai nedidelių rajoninių gimnazijų, tarp kurių – ir Žemaičių Naumiesčio gimnazija.

Prognozuojama, kad 2016-2017 mokslo metai turėtų būti derlingi – gausūs mokinių iškovotų medalių tarptautinėse olimpiadose. Tačiau būtent kam – mokyklai ar pačiam mokiniui – priklauso šis nuopelnas?

„Jei kuriais nors metais mokykloje staiga atsiranda olimpiadininkų, prizininkų, tai rodo, kad joje yra gabių vaikų, tačiau jei panašių laimėjimų joje būna kasmet, tai tradicija, kuri rodo gabaus mokytojo, kryptingą kolektyvo darbą“, – olimpiadų medalių statistiką „Veidui“ paaiškina LMNŠC Gabių ir talentingų vaikų ugdymo skyrius vedėjas Gediminas Beresnevičius.

Pasak jo, jeigu mokykla niekada neturėjo olimpiadininko, tai yra mokyklos problema. Juk negali būti, kad viename mieste susitelkia gabūs fizikai, kitame rajone – biologai ir t.t.

Specialistai tikina, kad respublikinės olimpiados vien iš prigimties nelaimėsi, darbo įdėti reikia ir mokiniui, ir mokytojui, nes, tarkime, fizikos, matematikos olimpiadose, kuriose rungiasi gimnazistai, reikia universiteto I kurso matematikos žinių.

                   

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.