Apie atsinaujinančius energetikos išteklius rajono valdžią diskutuoti pakvietę alternatyvios energetikos propaguotojai daugiausia dėmesio skyrė vėjo jėgainėms – didžiausias perspektyvas Pamario krašte turinčiai elektros energijos gamybos rūšiai.
„Ar turime būti aborigenais ir gyventi akmens amžiuje?“, – seminaro pradžioje pagalvoti kvietė Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos vadovė ir naujos ekologijai skirtos „Lietuvos ryto“ televizijos laidos „Pradėk nuo savęs“ redaktorė, žurnalistė Dalia Juočerytė.
Vykdo socialinę politiką
Dvi dienas Klaipėdos krašte viešėję svečiai iš Vilniaus – Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos vadovė D.Juočerytė, Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos prezidentas Saulius Pikšrys, vėjo jėgaines statančios bendrovės „4 Energia“ vadovas Tadas Navickas ir gausus būrys žurnalistų prieš susirinkdami į konferenciją Kintuose kelias valandas skyrė vėjo jėgainių parko Mockiuose apžiūrai.
Oficialioje renginio programoje žadėta, kad apžiūrėjus šį vėjo jėgainių parką, bus galima padiskutuoti ir su vietos gyventojais, tačiau ši programos dalis buvo praleista.
S.Pikšrys ir parko direktorius T.Navickas užsiminė, kad, deja, ne visos bendruomenės į vėjo jėgainių statybą žiūri palankiai. Įmonei „4 Energia“ pastaruoju metu tenka bylinėtis teismuose – į kovą prieš vėjo jėgainių statybą sukilo Vilkyčių bendruomenė. Nors šalia Vilkyčių sparnais mosuoja 17 iš 18 planuotų pastatyti milžinų, bendruomenė vis tiek nerimsta. Teismo keliu bandoma užginčyti jau įvykusias statybas.
Žurnalistai svarstė, kad pritaikius užsienio šalyse naudojamą modelį, kai bendruomenei suteikiama dalis vėjo jėgainių parko akcijų, konfliktų būtų galima išvengti. Tačiau pas mus taikoma kitokia praktika. Fiksuota pajamų dalis nuo vėjo jėgainių parkų yra skiriama specialiems savivaldybių administruojamiems fondams. Šios lėšos naudojamos greta jėgainių gyvenančių žmonių būčiai gerinti: asfaltuojamos gatvės, keliai, įrengiamas apšvietimas ir panašiai.
Be to, gyventojams mokamas ir žemės nuomos mokestis. Vienai vėjo jėgainei reikalingas maždaug 15 arų plotas. Už tokio žemės ploto nuomą, priklausomai nuo susitarimo, savininkas per metus gali gauti maždaug 2500 eurų.
„Socialinė politika mūsų įmonėje užima didelę dalį veiklos. Visuomet su gyventojais stengiamės rasti bendrą dialogą ir kompromisą. Vienas pavyzdžių – tie patys Mockiai. Čia net ir už dviejų kilometrų nuo vėjo jėgainių gyvenantiems žmonėms sudėjome plastikinius langus“, – sakė T.Navickas.
Vyriausybė vėjo energetikos nepalaiko
Pasivaikščiojus po laukus, Kintų Vydūno kultūros centre surengtas seminaras „Pamario krašto vėjo energetika – pliusai ir minusai. Biokuro vystymo galimybės“. Seminarų ciklas šia tema išplis po visą Lietuvą, tačiau pradėtas jis nuo Šilutės rajono – didžiausią potencialą vėjo jėgainių statyboje turinčiame krašte.
Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos prezidentas S.Pikšrys, komentuodamas pasaulinę praktiką, pabrėžė, kad atsinaujinančios energetikos srityje Europos Sąjungos šalyse pirmauja Vokietija. Nuo jos neatsilieka Danija, per metus vėjo malūnais pagaminanti net 30 procentų visos šalyje sunaudojamos elektros energijos.
„Lietuvoje įmanoma pastatyti net 1000 megavatų galingumo vėjo jėgainių. Planuota, kad šalyje iki 2010 m. stovės 250 megavatų galingumo jėgainės, tačiau dabar galingumas tesiekia 200 megavatų. Atsiliekam nuo planų, todėl kol kas pagaminama tik apie 3 procentus visos šalyje suvartojamos elektros energijos“, – pasakojo S.Pikšrys.
Pasak jo, didelis jėgainių statybos potencialas būtų jūroje, tačiau Lietuvoje valstybės politika vėjo jėgainių atžvilgiu nėra palanki. S.Pikšriui pritarė ir įmonės „4 Energia“ vadovas T.Navickas, ir vicemeras Algirdas Balčytis, konstatavęs valstybinės, globalios pozicijos nebuvimą atsinaujinančios energetikos klausimais.
„Vyriausybė negaili milijonų vien tam, kad surengtų referendumą ir paklaustų gyventojų, ar jie nori, kad Lietuvoje atsirastų atominė elektrinė. Apie atominės saugumą nekalbama – akcentuojama tik tai, kad atpigs elektra. Tačiau ar tikrai? Kas bus toliau? Tai – trumparegiškas požiūris. Juk žalioji energetika atsirado dėl to, kad keičiasi visos planetos ekosistema. Jei milijardas litų būtų skirta ne atominei statyti, o paremti vėjo jėgainių statybą, galėtume pastatyti 500 megavatų galingumo jėgainių, ir elektra galėtų pigti nuo 30 iki 27 centų už kilovatvalandę“, – sakė T.Navickas.
Šilutė sparčiai žengia į priekį
Kas daroma atsinaujinančios energetikos srityje Šilutės rajone, papasakojo administracijos direktorius Raimundas Ambrozaitis. Jis akcentavo, kad Šilutės rajono savivaldybė yra viena iš pirmųjų savivaldybių, prisijungusių prie Europos miestų Merų pakto. 
Šio plataus masto Europos judėjimo dalyviai – vietos ir regionų valdžios institucijos – savanoriškai įsipareigojo savo teritorijose mažinti anglies dvideginio kiekį, didinti energijos vartojimo efektyvumą ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą.
Administracijos direktorius informavo, kad didžioji miesto ir kai kurios mažesnės katilinės kūrenamos biokuru, kryptingai siekiama visiškai atsisakyti mazuto, mažinti užterštumą ir šildymo kaštus.
„Biokuro katilai pastatyti katilinėse Šilutėje, Traksėdžiuose. Ši gyvenvietė biokuru apšildoma visiškai. Šiuo metu, naudodami biokuro katilus ir jau metus veikiantį ekonomaizerį, kuris surenka šilumą iš dūmų, aptarnaujamas vietoves biokuru apšildome 95 procentais. Kai pasistatysim dar vieną 10 megavatų biokuro katilą, galėsim visiškai atsisakyti mazuto“, – „Šilutės naujienoms“ kalbėjo Šilutės šilumos tinklų direktoriaus pavaduotojas Vaidotas Mačiulis.
Veiklos pradžioje bendrovė per metus sunaudodavo apie 12 tūkstančių tonų mazuto. Dabar jo reikia tik 1000 tonų. Tačiau net ir tokio kiekio mazuto išlaikymas, pasak V.Mačiulio, kainuoja nepigiai, nes rezervuaruose supiltą mazutą reikia šildyti.
Bendruomenės nuomonė kinta
Nors oficialioje darbotvarkėje buvo skelbiama, jog Kintuose vyksiančiame seminare bus bendraujama su Kintų bendruomenės atstovais, tačiau jų nebuvo. Be pačių seminaro rengėjų, rajono Savivaldybės atstovų, Vydūno kultūros centro vadovų ir gausios iš Vilniaus atsivežtos žurnalistų armijos, išsakyti bendruomenės nuomonę atėjo tik seniūnas Antanas Kližentis.
Pasak jo, jaunos seniūnijos šeimos į vėjo jėgaines žiūri kaip į galimybę pagerinti savo būtį, galvoja apie ateitį ir nėra nė užsiminę apie neigiamus vėjo jėgainių padarinius.
„Vyresni žmonės skundžiasi daug kuo: neveikia telefonai, blogai rodo televizorius, trinka širdies ritmas. Kai aš jų klausiu, gal tas televizorius blogai rodė ir anksčiau, tik jūs nieko nesakėt, tada žmonės nebeturi ką atsakyti“, – kalbėjo A.Kližentis.
Pasak seniūno, kai kurių gyventojų dvejonės dėl vėjo jėgainių pasigirdo prieš vėjo jėgainių statybą sukilus Vilkyčių bendruomenei. Iki tol kintiškiai problemų nekėlė, kaimynų kova pasėjo dvejones ir tarp Kintų seniūnijos gyventojų.
„Natūralu, kad nepažindami naujo produkto, žmonės žvelgia į jį su baime, ir visos diskusijos kyla iš nežinojimo, nepasitenkinimo arba pavydo“, – įsitikinęs ir R.Ambrozaitis.
