Vėl naujai sužibo besikeičianti Švėkšnos moliūgų–žibintų šventė

Spalio 9–10 dienomis tūkstančiai pamariškių ir aplinkinių vietovių gyventojų ir vėl suko į Švėkšną , pasigrožėti tūkstančiais moliūgų žibintų, įspūdingomis šviesos instaliacijomis ir kartu patirti šviesos magiją. Ši tradicija jau bene 16 metų kviečia gausią vietos bendruomenę išlaisvinti savo fantaziją, dalytis geromis emocijomis ir kartu kurti šviesą. Šiemet istoriniame grafų Pliaterių parke užgimė ypač daug įvairių linksmų ir netikėtų kompozicijų ir personažų – šokėjos, drakonas, jau tradiciniu tapęs voras voratinklyje ir kitokie siužetai spalvų ir muzikos fone atrodė išties magiškai. Naujovė buvo ir po Šv. Jokūbo bažnyčios skliautais nušvitusios vaizdo projekcijos.  

Savafoto

Tačiau šįkart nedėstysime visų šio renginio tradicijų ir naujovių. Šįkart pamąstėme (ir jus kviečiame pamąstyti) apie prigimtinę šio renginio esmę.

2011 m. Švėkšnoje užgimusi moliūgų-žibintų šventė, vėliau įgijusi „Mes už šviesą“ pavadinimą, iš pradžių turėjo itin taurų tikslą. Jos sumanytojas, švėkšniškis pedagogas Vaidotas Didžiūnas, siekė atverti erdvę, kurioje žmonės galėtų patirti ne komercinį triukšmą, o vidinę ramybę ir šilumą. Ši šventė niekada nebuvo siejama su vakarietiškuoju Helovinu – jos pagrindinis akcentas visada išliko kvietimas pajusti šviesą savo mintyse bei širdyse. Nors pati idėja gyvuoja iki šiol, tenka su kartėliu pripažinti, jog paties kūrėjo ir jo pirminio sumatymo indėlis šiandien dažnai lieka pamirštas.

Visą straipsnį skaitykite spalio 15 d. „Šilutės naujienų“ laikraštyje.