Vėl siekiame kurortinės vietovės statuso

RUSSS KURORTASKetvirtą kartą posėdžiavo darbo grupė, svarstanti kurortinės vietovės statuso suteikimo galimybes Kintų ir Rusnės gyvenamosioms vietovėms bei daliai Šilutės seniūnijos.

Dar pavasarį nutarę, kad pasiekti kurortinės teritorijos viziją – ne šilutiškių nosims, kad tai būtų per brangu skurdžiam rajono biudžetui, o gyventojams atneštų ne tik naudos, bet ir žalos, pastaruoju laiku politikai pakeitė nuomonę.

Šį kartą nutarta siūlyti rajono Tarybai siekti kurortinės teritorijos statuso šiose vietovėse, kartu prijungiant ir dalį Šilutės seniūnijos, ir nustatyti konkretų būtiniausių darbų planą.

Pavasarį idėja nugrūsta į stalčius

Iniciatyvą siekti kurortinės teritorijos statuso savo gyvenamajai vietovei bene pirmieji beveik prieš 2 metus iškėlė rusniškiai. Jie siekti tokios teritorijos statuso pasiūlė ir kintiškiams. Todėl pernai rudenį buvo sudaryta darbo grupė, kuriai patikėta parengti išvadas dėl galimybės gauti tokį statusą Kintų ir Rusnės gyvenamosioms vietovėms.

Kadangi šiose atokiose vietovėse įmanoma išpildyti ne visus kurortinėms vietovėms taikomus reikalavimus, į planus įtraukta ir dalis Šilutės seniūnijos.

Pavasarį situaciją svarsčiusi darbo grupė nutarė, jog kurortinėms teritorijoms keliami reikalavimai Šilutės rajono savivaldybei kol kas neįkandami. Nei Rusnėje, nei Kintuose nėra policijos, vadinasi, nepakanka saugumo. Ten nėra ir visus metus dirbančių gydymo įstaigų. Rusniškiai gali pasigirti turintys turizmo informacijos centrą, tačiau viešbučių ir ugniagesių gelbėjimo punkto čia nėra. Nerasta šiose vietovėse ir kurortinėms teritorijoms privalomų gamtinių išteklių – mineralinio vandens, durpinio purvo bei šiais gamtos turtais gydančių gydyklų.

Todėl tuomet nutarta, kad gauti kurortinės teritorijos statusą Šilutės rajone kol kas nerealu. Diskusijų rajono Tarybos komitetuose metu kai kurie politikai siūlė šias svajones nugrūsti į stalčių ir palaukti turtingesnių laikų. Siūlyta pirmenybę teikti aplinkai bei kiemams tvarkyti.

Įžvelgia ekonominę naudą

Vis dėlto darbo grupė nenurimo. Jos vadovas vicemeras Šarūnas Laužikas posėdžiavusiems grupės politikams dar kartą priminė, jog kurortinės teritorijos statusas suteikia tam tikrų privilegijų ir vietos gyventojams, ir to rajono savivaldybei.

Kurortinių teritorijų gyventojams ir tokių savivaldybių administracijoms lengviau atsiveria valstybės ir ES finansinės paramos fondai investiciniams, infrastruktūros plėtros projektams finansuoti. Tam vien iš valstybės biudžeto skiriama kasmet po kelis šimtus tūkstančių litų. Be to, tokios teritorijos pritraukia ir daugiau turistų.
RUSSS KURORTAS 1
„Ekonominė nauda būtų ir kraštui, ir gyventojams“, – įsitikinęs darbo grupės pirmininkas.

Jau parengta bendra regioninė galimybių studija „Vakarų krantas“, joje nurodyti pagrindiniai kurortinės vietovės statuso siekiančių vietovių trūkumai. Rajono Architektūros skyriaus vedėjo Viktoro Bičkausko nuomone, toji studija tiesiogiai „apipylė šaltu dušu“ – joje nurodyta tiek taisytinų dalykų, kad Savivaldybei „bus ką veikti“.

Galiausiai nutarta, jog verta rengti darbo planą, kaip būtų galima įgyvendinti kurortinėms teritorijoms keliamus reikalavimus. Tai pavesta daryti Savivaldybės administracijai. Planas turėtų būti parengtas per porą savaičių, jis bus pateiktas svarstyti rajono politikams.

Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė siūlė surengti ir kelionę į kurortinės vietovės statusą jau turinčias savivaldybes – Anykščių, Ignalinos, Zarasų ar kitas, iš kurių šilutiškiai turėtų ko pasimokyti. Tačiau Š.Laužikas pastebėjo, jog dar prieš kelerius metus daugelis tokių vietovių šį statusą gavo daug lengviau. Dabar reikalavimai gerokai sugriežtinti, tad gali būti, kad pasiekusiųjų patirtis menkai gelbėtų.

Kada galėtume tikėtis turėti tokį kurortinės teritorijos statusą, jei reikalai judėtų sėkmingai? Š.Laužikas mano, kad prireiktų gal 3 metų, nes vien teritorijų planavimo dokumentus parengti užtrunka apie metus.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.