Verslinės žuvininkystės įmonių asociacijos „Lampetra“ nariai ir pirmininkė Siga Jakubauskienė tikisi, kad naujojo Seimo politikai užbaigs žvejų verslininkų ir mėgėjų pjudymą ir aiškiai nustatys taisykles ir teritorijas, kur ir vieni, ir kiti galės žvejoti.
Rajono žvejų bendruomenė susitiko su naujojo Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininku Kęstučiu Mažeika, kurį į svečius mūsų krašte atsivežė parlamentaras Alfredas Stasys Nausėda.
Daugiausia kalbėta apie žvejybos ir žuvivaisos aktualijas. Sutarta, kad reikia stiprinti aplinkos apsaugą, Kuršių marias išbraukti iš vidaus vandenų (upių, ežerų ir tvenkinių) sąrašų ir nustatyti aiškias taisykles, kur galima verslinė žvejyba, o kur leidžiama tik mėgėjiškai žūklauti.
Netrukdys neršti plaukiančioms žuvims
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vadovas K.Mažeika šilutiškiams pasakojo, kad anksčiau buvo dažnas Pamario svečias, tačiau pajuto, kad „žvejų Meka“ vadintame krašte jo laimikiai kaskart menkėjo: sumažėjo vertingų plėšriųjų žuvų – sterkų, lydekų, padaugėjo mažiau vertingų – plakių, kuojų ir karšių. Kadangi tokių žuvų jis pagauna ir kituose Lietuvos ežeruose, upėse, tad kelionių į Pamarį sumažėjo.
K.Mažeikos patirtis puikiausiai iliustravo situaciją, dėl kurios nerimauja ir Pamario žvejai verslininkai. Abi diskutuojančios pusės sutarė, kad „žvejų Mekos“ vardas įpareigoja, jog žvejų mėgėjų ir verslininkų laimikiai šiame krašte turėtų būti ir gausesni, ir vertingesni. Tad ką reikia daryti, kad situacija keistųsi?
K.Mažeika sakė, kad yra parengtas įstatymo projektas, kuriuo siūloma šalies vidaus vandenyse leisti tik mėgėjišką žvejybą. Žvejybos verslininkams liktų Baltijos jūra ir Kuršių marios. Žvejybos taisykles ketinama sureguliuoti taip, kad į upes migruojančioms žuvims būtų sudarytos sąlygos netrukdomai patekti į aukštupius neršti.
Verslininkai žvejai pritarė K.Mažeikos nuomonei, kad turi būti naikinamos išimtys, leidžiančios gaudyti neišneršusias vertingas žuvis, pavyzdžiui, lašišas. Žvejus piktina lašišų žvejybos licencijos kaina – 3 Eur už sugautą lašišą, žinant, kad konteineriuose užaugintos lašišos 1 kg kaina parduotuvėse yra 12 Eur.
Niekas neprieštaravo siūlymui, kad porą savaičių vertėtų ištraukti tinklaičius, nors jie skirti ir kitai žuviai gaudyti, kad į upes neršti migruojančios vertingos žuvys netrukdomai praplauktų. Jų žvejyba galėtų būti leidžiama tik žuvims grįžtant po neršto.
Suabejojo žuvivaisos politika
Žvejų interesus ginanti asociacijos „Lampetra“ pirmininkė S.Jakubauskienė suabejojo šiuo metu vykdoma žuvivaisos politika. 
Jos nuomone, Pamario krašto upės ir Kuršių marios „žvejų Meka“ tikrai netaps tol, kol visos Lietuvos žuvivaisos sistemos darbas bus skirtas Rytų Lietuvos ežerų ir tvenkinių turtinimui vertingų žuvų mailiumi. S.Jakubauskienės žiniomis, net Rusnėje, arčiausiai Kuršių marių veikiantis žuvivaisos padalinys yra priverstas užaugintą vėgėlių, sterkų, lydekų, šamų ir kitų žuvų mailių išvežti kitur.
„Lampetros“ pirmininkė pamena, kad Kuršių mariose prieš dešimtmetį buvo paleista ungurių mailiaus, o prieš penkerius metus – sterkų. Ir tai visas mūsų krašto vandenų praturtinimas vertingomis žuvimis. Porą metų pagal ES programą vykdomas eršketų įveisimas mūsų krašto žvejų per daug nedžiugina, nes jie mano, kad derliaus teks laukti dešimtmetį, o kiek eršketų užsiliks mūsų vandenyse, irgi didelis klausimas.
Asociacijos „Lampetra“ nariai – žvejai verslininkai yra nepatenkinti, kad didesnė dalis mūsų krašte žvejojančių žvejų mėgėjų ir žvejų verslininkų valstybei sumokėtų mokesčių už naudojamus išteklius atitenka žuvų įveisimui, tačiau žuvų įveisimas vykdomas ne mūsų krašto vandenyse, o kitoje Lietuvos pusėje.
Žvejai mano, kad unguriai, sterkai, lydekos, vėgėlės, baltieji plačiakakčiai Pamario vandenyse turi būti veisiami nuolat – atsižvelgiant į šio krašto žvejų sumokamus mokesčius.
K.Mažeika pritarė žvejams, kad žuvų veisimo politika turi keistis ir kad Kuršių marių vandenyse turi atsirasti daugiau vertingų žuvų.
Nenori muštynių
Žvejai verslininkai Arūnas Jermolajevas ir Giedrius Griciūnas sakė, kad žvejybos taisyklėse yra spragų, kurios stintmečio metu išprovokuoja konfliktus.
Žvejai daug investuoja, kad išsivalytų pakrantes, upių vagas tose vietose, kur rengiasi žvejoti stintas. Tačiau kai pradedama žvejyba, dažnai kyla konfliktai su žvejais mėgėjais, kurie savo žūklavietes nori įsirengti irgi tose pat vietose. Pasak žvejų verslininkų, atsiranda tokių teisybės ieškotojų, kurie įrodinėja, kad jie irgi turi teisę žvejoti pasirinktoje vietoje, prie leidimuose nurodytos upės.
Konfliktai dėl vietos gali virsti muštynėmis vien tik dėl to, kad nėra tikslaus reglamentavimo.
K.Mažeikos nuomone, mėgėjiškos žvejybos taisyklėse trūksta tik kelių sakinių, kurios nurodytų, kokį pirmumą turi verslinės žvejybos atstovai, jeigu jie yra savo lėšomis pasiruošę žūklavietę. K.Mažeika pažadėjo pasirūpinti, kad toks papildymas atsirastų.
Susitikimo organizatorius, Seimo narys A.S.Nausėda sakė, kad Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko vizitas Šilutėje yra pirmas, tačiau tikrai ne paskutinis. Pasak A.S.Nausėdos, Šilutės krašto žvejams rūpi ne tik žuvų išteklių atkūrimas, bet ir rezervatų ribos, ir Nemuno deltos upių žiočių gilinimas, kad laivai galėtų įplaukti į žūklavietes, ir kiti klausimai. Pasak A.S.Nausėdos, reikės nemažai pasistengti, kad įstatymai būtų naudingi ir gamtai išsaugoti, ir žmogui gyventi bei ūkininkauti.
Susitikimo dalyviai išklausė Šilutės žuvininkystės regiono VVG „Žuvėjų kraštas“ parengtą strategiją būsimiems projektams įgyvendinti bei mokslininko Arvydo Švagždžio pastebėjimus apie Kuršių marių žuvų išteklius bei jų gausinimo problemas.