Verslininkai turi kuo pasidžiaugti: plėsti verslą padėjo ir valstybė

darbo birza_lukmedisŠventė Darbo biržoje – taip galima pavadinti renginį, kurio metu pasidžiaugti įgyvendintais projektais ir gauta finansine parama susirinko Klaipėdos darbo biržos bei jos Šilutės skyriaus atstovai, rajono verslininkai.

Pasidžiaugti išties yra kuo, nes per praėjusius metus mūsų rajono verslas gavo 317 tūkst. eurų valstybės paramą, už kurią septynios įmonės galėjo plėsti savo veiklą, pirkti naują įrangą ir kurti naujas darbo vietas.

Įgyvendinti 24 projektai, įdarbinti 106 žmonės

Vietinių užimtumo iniciatyvų (VUI) projektai padeda įdarbinti didžiausios socialinės rizikos grupės žmones: ilgalaikius bedarbius, vyresnio amžiaus žmones, neįgaliuosius, kuriems kitu atveju rasti darbą nepavyksta. Pernai mūsų rajone sukurtos iš viso 22 tokios naujos darbo vietos.darbo birza_darbdaviai

Darbo biržos Šilutės skyriaus vedėjas Andrius Šašilkinas sakė, jog VUI projektų pristatymas su pertraukomis vykdomas nuo 2003-ųjų. Tuomet įvykdytas pirmasis ir iki šiol stambiausias iš visų projektas – buvo įsteigta 14 naujų darbo vietų Gardame esančioje mėsos apdirbimo įmonėje, išplėstas mėsos apdirbimo cechas ir įrengta skerdykla.

Antras projektas vykdytas 2007 metais – įkurtos 9 darbo vietos Žemaičių Naumiesčio seniūnijoje kuriamuose senelių globos namuose „Senjorų Eldoradas“. Anot A.Šašilkino, tai buvo išties avantiūristinis projektas – pirmieji Lietuvoje privatūs senelių namai, savo veiklą pradėję nuo 1 gyventojo. Tačiau, pasirodo, pasiteisina ir tokie avantiūristiniai projektai – dabar „Senjorų Eldoradas“ nebesutalpina norinčiųjų čia apsigyventi.

Dar po metų veiklą pradėjo ir vėliau tęsė automobilių servisą Dariaus ir Girėno g. atidarę šilutiškiai, įkūrę 8 naujas darbo vietas. Dabar ši įmonė VUI projekte dalyvauja jau trečius metus.

Iš viso Šilutės darbo biržos specialistai padėjo įgyvendinti 24 tokius projektus, kurių metu buvo įdarbinti 106 žmonės, o bendros investicijos (valstybės parama su darbdavių indėliu) siekia apie 1,5 milijono eurų.

Pastarųjų metų projektai, anot A.Šašilkino, kuklesni, dažniausiai buvo steigiamos 2-4 naujos darbo vietos, nors Darbo biržos specialistams norėtųsi, kad verslininkai imtųsi ir stambesnių projektų.

Daugiausia įdarbino medienos apdirbimo įmonės

darbo birza_Zibu_platformaKlaipėdos darbo biržos Užimtumo skyriaus vedėja Daiva Onaitienė priminė, kad VUI projektus kontroliuoja 3 metus ir pasidžiaugė, kad Klaipėdos apskrityje visos pastaraisiais metais įkurtos darbo vietos kol kas išlaikytos. O nuo praėjusių metų VUI projektų vykdymo nuostatuose atsirado nuoroda, jog ir darbo užmokesčio darbdaviai negali keisti visus 3 metus.

Pagrindinis šių projektų tikslas – steigti darbo vietas regionuose, kuriuose nedarbo lygis viršija bendrą šalies nedarbo lygį.

Lietuvoje šiuo metu jis siekia 8,5 proc. Taip pat projektas skirtas seniūnijoms, kur yra daugiausia ilgalaikių bedarbių, iš kur žmonėms sunkiausia pasiekti rajonų centruose veikiančias stambesnes įmones.

2016 metais Lietuvoje iš viso buvo baigta įgyvendinti 117 VUI projektų ir įsteigtos 465 naujos darbo vietos. Šios srities lyderiai yra Telšių, Alytaus, Kauno, Utenos ir Tauragės rajonai. Klaipėdos apskrities darbo biržos kontroliuojamuose Šilutės ir Skuodo rajonuose (kiti apskrities rajonai neatitinka nustatytų nedarbo normatyvų) įvykdyti 8 projektai ir įsteigtos 23 naujos darbo vietos: Šilutės rajone įvykdžius 7 projektus įmonės praturtėjo 22 darbo vietomis, Skuodo rajone įkurta 1 darbo vieta.

Bendra abiejuose rajonuose įgyvendintų projektų vertė – 295,2 tūkst. eurų. Didžioji šios sumos dalis liko mūsų rajone, į Skuodą iškeliavo tik 5 proc. lėšų.

Tiesa, pastebėta, kad skuodiškiai jau peržengė ribą, kuomet ir jie nebegalės dalyvauti VUI projektuose, mat nedarbas šiame rajone sumažėjo iki 6,8 proc. Šilutei iki to dar toli – mūsų rajone nedarbas siekia 12,5 proc.

Šilutės rajone pernai daugiausia darbo vietų įsteigta įvairiose medienos apdirbimo įmonėse: įdarbinti vairuotojai, medienos meistrai, gaterininkai, plataus profilio medienos staklininkai, medienos pjovimo staklių operatoriai, metalo apdirbėjai, statybininkai.

Galima gauti iki 100 000 eurų paramą

Jau nebe pirmą kartą šiame VUI projekte dalyvauja R.Jurjono metalo dirbinių įmonė, pernai įdarbinusi du konstrukcinio metalo apdirbimo meistrus, įsigijusi metalo apdirbimo įrangos. Bendra įsisavinta suma siekia 43 070 eurų, valstybės subsidija sudarė 27 564 eurus.

4 naujas darbo vietas įsteigė viena stambiausių rajono statybos įmonių UAB „Žibai“. Bendra čia įgyvendinto projekto vertė – beveik 90 tūkst. eurų. Už gautą valstybės paramą – 50 090 eurų – bei privačias lėšas čia taip pat nupirkta keliamoji platforma sunkvežimiui.

Medienos ruoša užsiimanti ir į užsienį malkas parduodanti UAB „Fusis“ iš Inkaklių įsisavino 68 201 eurą, iš kurių valstybės subsidija buvo 43 654 eurai. Įmonėje įkurtos 4 medienos operatorių darbo vietos, čia darbą gavo po vieną Švėkšnos ir Saugų bei 2 Inkaklių gyventojai. „Fusis“ taip pat įsigijo medienos apdirbimo stakles, įsirengė džiovyklą. Įmonės vadovas Vaidotas Šernius sakė, kad tai buvo didelė parama jo verslui, ir neabejoja, jog dar plėsis, tad projektuose dalyvaus ir šiemet.

7680 eurų paramą gavo, o iš viso 12 000 eurų įsisavino UAB „Valdvera“, įkūrusi 1 darbo vietą. Vieną naują žmogų įdarbino ir Vilkyčiuose veikiantis „Lukmedis“, gavęs 12 241 euro paramą, o iš viso pernai į verslą investavęs 19 127 eurus. Pastarosios įmonės vadovas Antanas Jonušas, medienos versle besisukantis 20 metų, sakė, kad tai sunkus ir neprognozuojamas verslas, kuriame plėstis savo lėšomis yra labai sunku. Bet jis tikino esąs optimistas ir neabejojantis, kad bus ir šio projekto tęstinumas – šiemet jis planuoja įkurti dar porą naujų darbo vietų.

Taip pat medienos apdirbimu ir lentelių gamyba užsiimantys „Vakarų partneriai“ įsisavino apie 133 800 eurų sumą ir įkūrė net 6 naujas darbo vietas staklininkams. Jie dar nusipirko reikalingą įrangą ir sumontavo naują gamybos liniją – visa tai buvo įmanoma todėl, kad gavo 84 000 eurų paramos.

3 darbo vietas statybininkams ir vieną – krautuvo vairuotojui įsteigė UAB „Tima“, dar nusipirkusi naują krautuvą, mažą sunkvežimiuką ir reikalingos statybinės technikos. Ši įmonė iš viso panaudojo 89 141 eurą, o paramos dalis siekė 56 000 eurų.

Džiaugėsi verslininkai ir seniūnai

Į projektų pristatymą iš Skuodo atvykęs UAB „Paltela“ vadovas sakė, jog valstybės parama labai pravertė: įmonė nusipirko miniekskavatorių, įdarbino priešpensinio amžiaus vyrą, iki tol negalėjusį rasti darbo. Visa tai todėl, kad gavęs 14 000 eurų paramą ir pridėjęs savų lėšų investavo 26 008 eurus. Jis neslėpė, kad praverstų ir daugiau investicijų, tad neabejojo, kad Darbo biržos parama dar pasinaudos.

Paramą verslui įvertino ir seniūnai. Šilutiškis Raimondas Steponkus pasidžiaugė, kad taip padedama verslininkams, bet šmaikštavo, jog bus blogai, jei Šilutėje smarkiai mažės bedarbių – tuomet rajonas nebegalės pretenduoti į valstybės paramą didelio nedarbo regionams.

Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis įžvelgia ir tokio vertingo projekto sklaidos stygių. Anot seniūno, nemažai žmonių nežino apie galimybę gauti tokią paramą, tad vertėtų plačiau kalbėti apie tai, kad verslas gali gauti tokias solidžias sumas. Ypač vertinga, kad už paramą galima įsigyti ir įvairios įrangos.

Dar viena problema, anot A.Šepučio, yra ta, kad darbdaviai tiesiog bijo vietinės darbo jėgos, nes pastebėjo, kad labai trūksta kvalifikuotų ir dirbti norinčių žmonių. Vos įsidarbinę bedarbiai dažnai pabėga į užsienį. Jis linkėjo drąsos verslininkams įgyvendinant naujas idėjas ir plečiant savo veiklą.

Skuodo darbo biržos vadovė Romualda Sakalauskienė pasidžiaugė, kad pernai jų rajone atsirado bent viena plėsti veiklą norinti įmonė, o dirbti norinčiųjų problemą sakė taip pat pastebėjusi. Kai kuriose įmonėse, anot viešnios, per kelerius metus pasikeitė net 100 proc. darbuotojų.

Tarpine grandimi tarp darbdavių, valstybės, vertinimo komisijos ir įvairių konsultantų save pavadinusi Šilutės darbo biržos specialistė Jurgita Tamošaitienė kuravo jau 21 projektą. Ji pasidžiaugė, kad kiekvienas jų privertė ieškoti informacijos, tobulėti.

„Kai reikia padėti verslininkams, konsultuojamės ir su teisininkais, ir su kitų sričių specialistais“, – sakė ji ir palinkėjo darbdaviams nesustoti – kurti naujas idėjas.