Verslininkas Antanas Martinkus: „Žmogus negali rūpintis tik savo buitimi“

sveksnos sporto muziejus martinkusĮ Švėkšnoje esantį barą „Viesulas“ pakeleiviai ir švėkšniškiai nuo pavasario suka ne tik pavalgyti, bet ir peno sielai pasisemti.

Tokią galimybę visiems suteikė baro savininkas Antanas MARTINKUS, pavasarį čia atidaręs miestelio sporto istorijos muziejų ir Švėkšnos vaizdų iš paukščio skrydžio fotonuotraukų galeriją.

Tai pirmosios, bet ne paskutinės verslininko idėjos. Pastaruoju metu jis įgyvendino dar vieną naujovę, o pavasarį žada ir kitų.

Surinko taures, medalius, diplomus

A.Martinkus rajono sporto pasaulyje – ne naujokas: pats kažkada aktyviai sportavo. Nuo mažens ypač buvo pamėgęs ieties mėtymą, buvo tapęs ir Lietuvos jaunučių čempionu.

Idėja surinkti vienoje vietoje ir visiems miestelėnams parodyti Švėkšnos seniūnijos sporto gyvenimą ir sportininkų pasiekimus A.Martinkui gimė kalbantis su bendraminčiais. Visi žinojo, jog ir paties verslininko, ir vietos sporto entuziastų Zitos bei Medardo Urmulevičių, ir vietos krepšinio komandos „Meška“ narių bei seniūno Alfonso Šepučio, kitų švėkšniškių namuose yra nemažai sporto pasiekimus liudijančių atributų: taurių, diplomų, medalių. Kai kurie švėkšniškiai net buvo išsaugoję sportinį gyvenimą liudijančius startukus, kamuolius, nemažai fotonuotraukų.

Šie turtai žinoma, nebuvo užmiršti, bet tuomet jų tiesiog negalėjo matyti platesnė visuomenė. Jie, pasak A.Martinkaus, tiesiog gulėjo stalčiuose ir džiugino nebent pačius šeimininkus, arba jais žaidė vaikai ir anūkai.

Verslininkas labai dėkingas visiems, kas padėjo surinkti sporto trofėjus, o padėjo, anot jo, kone visas miestelis.

Nuotraukose – ir V.Garastas

Pradėję rinkti sporto trofėjus ir dokumentus, vyrai ir moterys patys nustebo, jog rado žmonių, saugančių net 6-ojo dešimtmečio pradžią liudijančius sporto pasiekimų eksponatus. Štai Z. ir M. Urmulevičiai atnešė 1954-aisiais gautą ir savo kolekcijoje saugotą diplomą – dar rankomis pieštą. Atsirado ir nemažai pokario laikus menančių nuotraukų.

Mini muziejaus atidarymas įvyko gegužės 12 dieną. Dabar pietaujantieji „Viesule“ gali perskaityti visų Švėkšnos sporto meistrų pavardes, pamatyti nuotrauką, kurioje legendinis krepšininkų treneris Vladas Garastas, treniravęs ir Švėkšnos krepšininkus, kai jie dalyvavo tuometinėse „Nemuno“ pirmenybėse. Jose, be kitų švėkšniškių, žaidė ir Medardas bei Sigitas Urmulevičiai. Yra čia ir daugkartinio šalies bokso čempiono V.Pužo pirštinės, sportinė apranga, kuria miestelio sportininkai vilkėjo 1973-74 metais ir net 1957 metais. Mini muziejaus lankytojai gali palyginti ir įvairiais metais pasiektų iškovojimų rodiklius.

Šeimininkui smagu, kad atrasti save ir draugus čia gali kiekvienas bent kiek prie miestelio sporto pasiekimų prisidėjęs ar tiesiog jais besidomintis žmogus – ar tebegyvenantis Švėkšnoje, ar jau išvykęs ir atvažiavęs tik apsilankyti.

Bare – vaizdai iš oro baliono

Kitame baro gale pietauti ar išgerti kavos mėgsta tie, kas menkai žino miestelio istoriją, tačiau domisi ja šiandien. Mat čia taip pat gegužės pradžioje sienas ir net lubas papuošė beveik 20 didelių fotografijų, kuriose miestelis užfiksuotas iš paukščio skrydžio. Tai – A.Martinkaus ir Vytauto Marcinkevičiaus idėja.

V.Marcinkevičius miestelio ir jo apylinkių vaizdus fiksavo skraidydamas virš jo oro balionu. Nuotraukose galima pasigėrėti ir įstabiąja Švėkšnos bažnyčia, parko vaizdais, tvenkiniais. Kai kurios nuotraukos kabo ne ant sienų, bet ir ant lubų – tokią idėją A.Martinkus pamatė užsienyje.

Įdarbino Škotį ir Donąsveksnos sporto muziejus eksponatai

Tačiau ir tuo Švėkšnos verslininko sumanymai nesibaigė. Jis jau pradėjo įgyvendinti dar vieną naujovę. „Švėkšna garsi ne tik savo sportininkais ir įdomiais žmonėmis, bet ir savo kultūra, dėmesio vertais maršrutais. Tačiau atvykę svečiai ne visada gali pamatyti istorinius dalykus, nes tiesiog nėra parengta tokių maršrutų“, – svarsto A.Martinkus.

Ir jis jau sumanė, kaip ištaisyti šią klaidą – nuo pavasario pradėjo po miestelį vežioti atvykėlius ir saviškius. Tam reikalui pasigamino 10 žmonių talpinantį vežimaitį, o iš Anglijos parsigabeno tikrų tikriausią karietą. Pavasarį verslininkas iš Luokės parsivežė ponį Škotį. Ponio pristatymui surengta didelė šventė vaikams. Buvo joje ir balionų, ir saldumynų, bet įdomiausia dalis, be abejo, buvo vardo rinkimas. Tad Škotis – pačių Švėkšnos mažųjų išmonė.

Suaugusiuosius tokiose kelionėse vežioja kumelaitė Dona – buvusi lenktynininkė, turinti tai patvirtinančių medalių ir diplomų.
Škočio ir Donos paslaugomis jau ne kartą pasinaudojo ir mažieji, ir suaugusieji, ir Švėkšnoje svarbiausią gyvenimo žingsnį žengiantys jaunavedžiai. Visų smalsuolių atsiliepimai puikūs – Švėkšnai to seniai reikėjo.

„Juk negali žmogus gyventi besirūpindamas tik savo buitimi ir nieko daugiau neveikdamas“, – į klausimą, iš kur semia tų idėjų ir kam jam to reikia, atsako A.Martinkus. Tik klausimas „Ar pasiūlys švėkšniškiams dar ką nors nauja?“, – kol kas lieka be tikslaus atsakymo. „Idėjų yra, kitą pavasarį irgi bus naujovių“, – pažada A.Martinkus.