Kalėdų rytą, kuomet visi vieni kitiems teiksime dovanėles ir tarsime gražiausius linkėjimus, dar svarbesnę šventę švęs šilutiškis verslininkas, uždarosios akcinės bendrovės „Žibai“ vadovas Steponas KAZLAUSKAS, – be 10-ties minučių 9 valandą jam sueis 60 metų.
Toks jubiliejus, ir dar kalėdinis, ko gero, yra tinkama proga padiskutuoti su jubiliatu apie verslo subtilybes, sugyvenimą su konkurentais ir, žinoma, mecenatystę, kuria garsėja šis verslininkas.
Kalėdinis metas įkvepia gerumui ir dosnumui
„Visus savo metus panešu ir viskas viduje man yra gerai“, – kaip visada plačiai šypsodamasis pokalbį pradeda S.Kazlauskas. Ir dar prideda, kad jam labai patinka ir gyvenimas, ir aplinka, ir bendravimas su žmonėmis.
Kad patinka – nesuabejosi, mat ir šiam pokalbiui verslininkas parskuba iš kelionės po atokiausius rajono kaimelius, kur yra nuolat kviečiamas į renginius. Tai tik viena iš tikro prieššventinio maratono kelionių, į kurias jis kviečiamas todėl, kad visi nori jam tarti ačiū už nuolatinę mecenatystę. O tai dar viena tema pokalbiui.
„Esu dėkingas mamai už tą gimimą kalėdiniu metu, kuris nori – nenori įkvepia gerumui ir dosnumui“, – taip šmaikščiai pašnekovas paaiškina, kodėl niekada neatsako vaikų ugdymo įstaigų vadovams, bendruomenėms ir šiaip skurdžiau gyvenantiems ir paramos paprašiusiems.
„Nesu linkęs save girti, bet visada tikėjau, kad gėris grįžta bumerangu: duosi litą, tau sugrįš du. Pagaliau, man tiesiog miela 
pasidalinti, kai galiu, o man visko gana. Todėl kai tai darau, netenka dantų sukąsti“, – sako jis.
Bet patikina, jog būta atvejų, kuomet ir atsakė. Tai būna tada, kai pajunta, jog prašytojas praranda saiko jausmą. Tokiems tiesiog parodo duris.
Dar viena S.Kazlausko nuostata, jo paties žodžiais tariant, šokiams, dainoms ir estradoms nepridalinsi, bet bėdai ištikus savus reikia remti.
O „saviausi“, matyt, visada S.Kazlauskui išliks savos įmonės žmonės ir Katyčių seniūnijos Stubrių kaimo gyventojai, mat jis augo šiame kaime, tad ir sentimentų saviškiams turi daugiausia.
Kitos įmonės – kolegės
Nežinia, ar „kalėdinis gimimo metas“ paskatino, kad S.Kazlausko vadovaujama bendrovė Lietuvoje jau yra pastačiusi tris bažnyčias. Pirmoji apie 2000-uosius pastatyta Kybartuose (Vilkaviškio r.), antroji po poros metų – Šiauliuose, o trečioji dar po kelerių metų – Pilviškiuose (irgi Vilkaviškio r.).
Ilgametis statybinės organizacijos vadovas pastebi, jog statant Dievo namus ir vidinis nusiteikimas, ir atsakomybės jausmas dar didesnis būna. Anot jo, ir statybininkai, regis, atsakingiau dirba, mažiau priekaištų jiems tenka išsakyti.
S.Kazlauskas prisimena prieš keliolika metų šilutiškių brandintą idėją – pastatyti naują katalikų bažnyčią Šilutėje. Tada išties jau atrodė, jog greit turėsime naujus maldos namus. „Mūsų bažnyčia – tikrai kukli, neretai kaimai turi didesnes“, – sako jis.
Prisimena laiką, kai naujiems maldos namams net ir sklypas prie kelio į Klaipėdą buvo paskirtas. Bet tuoj po Nepriklausomybės atgavimo prasidėjęs pakilimas, kuomet bažnyčios buvo pilnutėlės, nuslūgo, tad ir būtinybės Šilutėje statyti naują gal nebėra.
„Žibai“ stato ir daugybę pramoninių, visuomeninės paskirties, medicininių ir kitokių objektų, o bent apytikrio jau pastatytų statinių skaičiaus įmonės vadovas pasakyti nesiryžta – tiesiog neskaičiavo.
Į kitas statybines organizacijas jis sako žvelgiantis ne kaip į konkurentus, bet kaip į kolegas. „Stamela“, „Tima“, „Kavesta“, SVS – tikrai su visais kolegomis gražiai sutariame“, – sako jis.
Net ir rinktis statybines medžiagas „Žibai“ pradeda nuo vietinių įmonių, nes sako, jog greta gyvendami turime vieni kitiems padėti, o ne „daryti kliuvinius“.
Greitas kilimas neįmanomas
Bene dažniausiai pokalbio metu verslininkas prisimena savo žmones. „Kokius nori rūmus išsistatyk, bet be juose dirbančių žmonių tie „palociai“ greit virs niekiniais“, – vaizdingai sako jis.
„Žibų“ ištakos buvo prieš 22 metus, kada įmonė kūrėsi buvusios sovietinės statybinės organizacijos bazėje. Jis pasidžiaugia, jog per tuos metus pavyko suburti ypač darnų darbščių žmonių kolektyvą. Vien tik pagrindinėje „Žibų“ įmonėje dirba apie 90 žmonių, yra ir kelios dukterinės įmonės.
Klausiamas, kokių savybių, jo nuomone, turi turėti geras verslininkas, pirmiausia akcentuoja polinkį į kompromisą. „Vienas nieko nepadarysi ir riksmais gerų rezultatų nepasieksi. Špagas reikia brukti po stalu ir eiti kalbėtis su žmonėmis geranoriškai“, – išsako savo nuostatą S.Kazlauskas.
Ar verslininkas jau įžvelgia statybų sektoriaus atsigavimą? Pamąstęs S.Kazlauskas sako manantis, kad jei ne Europos Sąjungos milijonai, „vargu ar mes čia savose sultyse ką gero išvirtume“. Jei nebūtų pinigų, nebūtų ir statybų.
Jis pastebėjo, kad gyvenime viskas vyksta bangomis, begalinio kilimo nebūna, o greitas statybinės organizacijos kilimas apskritai neįmanomas. Arba įmanomas tik turint gerą aukštų pareigūnų užnugarį.
„Jei tokio nėra, tenka kantriai dirbti, geranoriškai tartis su kolegomis ir pasidalinti su mažiau turinčiu“, – ko gero, tokie yra trys pagrindiniai sėkmingo verslo pamatai pagal S.Kazlauską.