Verslininkė J.Šveikauskienė: „Kalanetika – tai, ko man reikia“

sveikauskiene kalanetikaŽmogui būtinai reikia judėti. Įkvėpti tyro oro gurkšnį, pamatyti vis kitus metų laikus, visas gamtos spalvas ir atspalvius. Tai ne tik išvėdina plaučius ir širdį, bet ir yra didžiulis penas sielai, duoda begalę teigiamų emocijų.

Žmogui visai nebūtinas televizorius, nes sėdėjimas prie jo yra tiktai tuščiai praleistas laikas.
Kiekvienam vyresniam žmogui būtina rasti laiko sau ir pasirūpinti savo kūnu, nes jis jau nebėra toks dailus, koks buvo 18-os. O kūnas turi būti tiesiog tvarkingas.

Tokius teiginius išsako šilutiškė verslininkė Janina ŠVEIKAUSKIENĖ.

Ne tik išsako, bet ir kasdien jais vadovaujasi, tiesiog – taip gyvena. Jos požiūrio į gyvenimą ir optimizmo galima tik pavydėti ir tikrai verta pasimokyti.

Susitaria su savimi

J.Šveikauskienė sako niekada nebuvusi iš tų žmonių, kurie gyvenimą nugyvena nė kiek neprisilietę prie kokio nors sporto, prie sveikatinimo būdų, ignoruodami šiuos dalykus. Mėgsta ji bet kokį judėjimą. Nors turi galimybę važiuoti, į darbą kasryt jau daug metų eina pėsčiomis ir sako savęs važiuojančios neįsivaizduojanti. Įsitikino, jog važiuodama automobiliu niekada nepamatys ir nepajaus tiek grožio, tiek besikeičiančių gamtos spalvų, kiek pamato ir pajaučia eidama pėsčiomis.

Ji turi „susitarimą su savimi“ – kas sekmadienį nueiti savo tradicinį ratą. Tas ratas – nuo miesto centro iki užmiestyje esančių „Dobilo“ sodų, kur ji turi sklypelį, ir atgal. Tai vėl – galimybė pasigrožėti gamta, kuri, anot Janinos, keičiasi ne tik kartu su metų laikais, ji kiekvieną savaitgalį būna vis kitokia.

Darbas sode verslininkei – dar vienas neišmatuojamas malonumas, kurio imasi, kai tik gamta leidžia, ir dirba tol, kol ji leidžia rudenį.

„Dirbu sėdimą darbą. Per dieną pavargsta akys, sustingsta kūnas, tai kaip kitaip galėčiau elgtis laisvalaikiu? Judėjimas – didžiausia sielos ir kūno atgaiva“, – net nustemba, išgirdusi klausimą apie netingėjimą vaikščioti ir kapstytis sode.

Kalanetiką atrado pilką rudenį

Šįkart su Janina kalbamės ir apie dar ne visiems girdėtą mankštą. Mat nuo praėjusio rudens moteris susižavėjo kalanetika.

Kaip ją atrado? Truktelėjusi pečiais Janina prisimena, kad ruduo, kaip ir kasmet, buvęs toks pilkas ir liūdnas metų laikas, o čia dar ir sode darbų nebeliko. Pajutusi fizinės veiklos stygių kartą ji surinko sporto klubo „Oazis“ telefono numerį ir pasidomėjo, kas ten siūloma. O nuėjusi pirmą kartą pataikė tiesiai į kalanetikos treniruotę. „Ir iš karto supratau, kad tai kaip tik tas, ko man reikia“, – šiandien prisimena.

Kalanetika – raumenų tempimo pratimai. Janina apie jau pamėgtą sporto rūšį gali pasakoti ilgai ir uždegančiai. Tai, anot jos, labai gražūs ir įdomūs pratimai, kurie stangrina kūną, aktyvina giliųjų raumenų darbą. Jie iš pirmo žvilgsnio atrodo labai lengvi, net pasyvūs, tokie, kuriems atlikti nereikia didelės energijos. Bet naujokas ne kiekvieną tokį pratimą gali atlikti teisingai ir pakankamai ilgai, todėl jie dar vadinami pratimai kantriesiems.

Dar tai – harmoningas susikaupimas, tiesiog buvimas su savimi, kai ilsisi mintys, o dirba tik raumenukai. Anot Janinos, paskaičiuota, kad vieno užsiėmimo metu medžiagų apykaita organizme taip pagreitėja ir pagamina tiek energijos, kad organizmas tą susidariusią energiją eikvoja dar 12 valandų po treniruotės.

Padeda lieknėti elegantiškai

„Kalanetika išjudina visus miegančius kūno raumenis, todėl sakoma, kad ji priverčia lieknėti elegantiškai. Šie pratimai padeda išlaikyti eleganciją, gracingumą, atskleidžia moteriškumą“, – pagyrų savo pomėgiui negaili pašnekovė.

Tiesa, ji nuvilia tas greito lieknėjimo šalininkes, kurios tikisi, jog vos kelias dienas lankiusios treniruotes neteks keliolikos kilogramų. Verslininkė nesiekia lieknėti ir nesiūlo kitoms moterims gyventi tik sutokia siekiamybe. Anot Janinos, kur kas svarbiau, kad kūnas būtų tiesiog tvarkingas. O kad taip būtų, juo  turime rūpintis.

Lankant kalanetikos treniruotes kūno svoris beveik nesikeičia, nes kūno riebalus pakeičia raumenys. Užtat bėgant savaitėms pastebimai kinta kūno formos: jos tampa stangrios ir ypač moteriškos, sumažėja apimtys.

Janina nesako, kad jai vis viena, kaip atrodo. Atvirkščiai, ji be jokio veidmainiavimo pripažįsta tai, ką dažna Lietuvos moteris drįsta prisipažinti tik pačiai sau: mums smagu ir jaučiame vidinį pasitenkinimą tada, kai atrodome taip, kaip atrodyti norime, kai tiesiog patinkame pačios sau.

Bet kai tau jau nebe 18 metų, kuomet buvai dailus vien todėl, kad buvai jaunas, dėl tokio rezultato reikia šiek tiek pasistengti. Todėl, anot Janinos, nenuostabu, kad būtent kalanetiką pasirenka daugelis pasaulyje žinomų šou verslo žvaigždžių.
Be to, kalanetikos pratimai atpalaiduoja stuburą, įtemptus kaklo raumenis, o tuomet dingsta ir stuburo skausmai. Tą Janina jau irgi pajuto pati.

Iš treniruočių grįžta pakylėta

Na, o galiausiai ji akcentuoja teigiamas emocijas, kurios neišvengiamai lydi kiekvieną treniruotę. Grojanti rytietiška muzika, žvakės, kurių negaili trenerė, spalvingas salės apšvietimas – visus šiuos treniruočių palydovus Janina irgi vadina atgaiva protui, sielai, kūnui, smegenims, širdžiai, mintims…

Dar vienas malonumas, kurį jai suteikia 3 kartus per savaitę lankomos treniruotės, yra bendravimas su čia besilankančiomis moterimis. „Matau, kad jos, palikusios už sporto salės durų kasdienybės rūpesčius, ilsisi, rimsta, atsikrato per darbo dieną susikaupusio streso, mielai bendrauja viena su kita. Ir tampa gera būti šalia jų, šalia bendraminčių“, – sako Janina.

Janina nustebina dar kartą, prisipažinusi, jog vos per kelis mėnesius tapo… kitokia. „Taip, taip – būtent kitokia esu ir visiems tai galiu patvirtinti. Esu atviresnė pasauliui, daugiau bendrauju, atrandu daugiau sau įdomių dalykų. O tai, manau, todėl, kad iš treniruočių grįžtu pakylėta“, – smagiai pasakoja verslininkė.

Būtinai išnaudos vasarą

Negi treniruotės nepalieka fizinio nuovargio? – stebimės.

Čia Janina pagalvoja, bet tuoj pat prisipažįsta, jog šiokį tokį nuovargį, žinoma, jaučianti, bet vis tiek būna labai gera. Juolab kad treniruotės nėra vienodos, pratimai nuolat keičiami.

Pasibaigus 45-50 minučių trunkančiai treniruotei Janina dar irgi neskuba namo. „Prisiliečiu prie visko, ką siūlo „Oazis“, – sako ji. Apsilanko saunoje, paplaukioja baseine. Vanduo jai irgi didžiulė atgaiva. Visai nebūtina aktyviai plaukioti, galima tiesiog pasyviai pagulėti. Vanduo Janiną ir ramina, ir atgaivina.

Sporto klubas, anot pašnekovės, tapo nebeatsiejama jos gyvenimo dalimi. Todėl pasidomime, kaip bus pavasarį ir vasarą, kai vėl skubės į sodą? Ar beliks laiko ir kalanetikai?

Janina pripažįsta turėsianti daryti pertrauką, nes visko tikrai neaprėpsianti, o išnaudoti vasarą būtinai pasistengsianti. Juo labiau kad tos vasaros pas mus – tiek mažai. Suderinti buvimą gamtoje ir treniruotes ji tikisi ilgiausiai nebent iki gegužės.

Bet po vasaros juk vėl ateis ruduo…

Televizorius – laiko vagis

Jau nebeištveriame ir klausiame, ar šiai moteriai dar lieka laiko bent retkarčiais pažiūrėti kokią televizijos laidą?

„Oi, ką jūs, aš net neturiu televizoriaus“, – nuoširdžiai nustemba ir patikslina, kad jo neturi jau 8-erius metus.

Janina tikina visai nepasigendanti tos „kalbančios dėžės“, nes ją jai kompensuoja visai kiti dalykai. Pasaulio naujienas ji perskaito internete, o jei grįžta ypač pavargusi, geriausias poilsis jai būna muzika ir knyga. Tai kam tada televizorius reikalingas?..

Televizorių ji vadina laiko vagimi. „O kaip kitaip jį pavadinti, jei beveik nieko prasminga jame nepamatysi? Na, nebent keletą pažintinių laidų“, – sako Janina. Ji įsitikinusi, jog bent artimiausiais metais televizoriaus jai dar nereikės.

Raskime laiko sau

Kiekvienas žmogus, o ypač – kiekviena moteris, turime rasti laiko sau. Rasti tai, kas mums labiausiai priimtina, rasti harmoniją su savo vidumi. Turime mylėti save ir nebijoti būti savimi. Turime neprapulti pilkoje kasdienybėje. Nes to mūsų gyvenimo yra tik tiek, kiek jo yra. Ir daugiau niekas nepridės.

Tokia, trumpai tariant, yra Janinos Šveikauskienės filosofija, padedanti jai gyventi, dirbti, šypsotis, jaustis puikiai. Gal ir jums padės?