Daugelis pastebi, kad šaltuoju metu laiku organizmas labiau linkęs kaupti riebalus. Jeigu vasarą pirmenybę dar teikdavome lengvoms salotoms, dabar skrandį pamaloniname kepsniais, cepelinais. Tačiau daugumai tokie smaguriavimai labai greitai ant kūno „nusėda“ riebalais.
Tada griebiamasi gana drastiškų priemonių: badavimo, keisčiausių dietų arba alinančio sporto.
„Gal yra būdas, kaip savęs neskriausti, bet kartu ir atrodyti puikiai?“, – klausiame gardžiu kaimišku maistu garsėjančios kavinės „Klumpė“ savininkės Virginijos MIRAUSKIENĖS.
„Jokių dietų ar savęs ribojimų nereikia. Svarbiausia – įsiklausyti į savo organizmą“, – sako ji.
Pasiilgsta kaimiško skonio
Kai sutartu laiku, po pietų, praveriu „Klumpės“ duris, mažiausiai tikiuosi būti pavaišinta antrais pietumis. Tačiau V.Mirauskienė kategoriška: „Turit paragauti mūsų gaminamų cepelinų“.
„Klumpė“ duris atvėrė prieš pusantrų metų, lankytojų čia vis dar netrūksta. Kol kitos kavinės sunkiai skinasi kelią pripažinimo link, vos suduria galą su galu arba bankrutuoja, „Klumpė“ džiaugiasi pripažinimu ir įvertinimu.
„Dirbame ne tam, kad susikrautume turtus. Užtenka to, kad pavyksta išsilaikyti. Net kainų nekeliame, nes juk norėdamas kažką gauti, visų pirma, turi duoti“, – šypsosi V.Mirauskienė.
Kavinės buhalterė Elytė dar priduria, kad, ko gero, kavinė nuolat pilna žmonių dėl patogaus privažiavimo ir, kas be ko, dėl gardaus maisto, kuriam neatsispiria ir garbaus amžiaus žmonės: „Visi esame tam tikra prasme iš kaimo kilę, norisi natūralaus, kaimiško maisto ir skonio“.
„Girdite, kaip mušama mėsa?“, – klausia V.Mirauskienė ir juokiasi, kad galbūt ką nors šie garsai ir erzina, tačiau tai – kokybės garantas, kad maistas ruošiamas šviežias, iš kruopščiai atrenkamų produktų, kuriuos neretai peržiūri pati Virginija.
„Jau išmokau vien pačiupinėjusi atskirti, kuri daržovė tinkama, kuri – ne“, – pasakoja moteris.
Verslininkė neslepia, kad užsisakytus patiekalus „įveikia“ ne visi. Būna, kad priėjusios padavėjos klausia, gal kas negerai, gal neskanu? Tačiau atsakymas būna vienas – porcija paprasčiausiai labai didelė.
„Kas visko nesuvalgo, įdedame, kad išsineštų namo“, – pasakojo Virginija, kuri ir pati į namus parneša jau pagamintą vakarienę ir džiaugiasi, kad maisto gaminimo rūpestis nuo jos pečių yra nukritęs.
Vyras rado savo pašaukimą
Prisiminusi veiklos pradžią V.Mirauskienė juokėsi, kad visi nuopelnai turėtų tekti jos vyrui Eugenijui, kuris šeimoje visada buvo didesnis kulinaras.
„Vyras mėgsta eksperimentuoti, galima sakyti, net iš kvapo jaučia, ko patiekalui trūksta, ką būtų galima patobulinti. Aš gamindavau dėl to, kad tokia moters pareiga“, – juokėsi V.Mirauskienė.
Eksperimentuoti leidžiama ir virėjoms. Pasak Virginijos, nė vienas patiekalas negaminamas pagal kažkur skaitytą receptą – savo fantaziją rodo kiekvienas kavinės darbuotojas, pradedant virėjomis, baigiant padavėjomis, kurios prieš patiekdamos patiekalą ir pačios pažiūri, ar viskas gerai.
Moteris prisipažįsta, kad netgi kuriant meniu, į kurį visai neseniai buvo įtraukti ir cepelinai su varške, didžiausias vaidmuo tenka virėjoms ir vyrui Eugenijui, nors paeksperimentuoti ir pasiūlyti savo idėjas nesidrovi ir kitas kavinės personalas.
„Iš tiesų, kai kūrėme kavinę, į kolektyvą susirinko įvairiausi žmonės. Tačiau mus vienijo bendras tikslas, todėl labai greitai viskas susidėliojo taip, kaip ir turi būti. Į darbą einame su nuotaika, kaip į šventę“, – sakė Virginija.
Moteris džiaugėsi, kad kolektyve nekyla jokių ginčų, visi vieni kitiems padeda, o paimti šluotos į rankas nebijo ir pati savininkė.
Valgo viską, kas patinka
Dabar Mirauskų šeima namuose praktiškai maisto nebegamina. Virginija nuo pat ryto sukiojasi kavinėje, tad čia ir pavalgo. Paskanauti kaimiškų patiekalų užsuka ir kiti šeimos nariai. Į pavakarę, kol kalbamės, kavinėn užeina ir Eugenijaus tėveliai.
„Parašykit, kad valgau viską, ką noriu, o lieknėju“, – juokėsi Virginijos uošvienė.
Kai kalba pasisuka apie sveiką mitybą ir visas žinomas jos taisykles, Virginija tik šypteli: „Aš savęs neriboju“.
Gražų jubiliejų švęsianti verslininkė sako nevalganti pusryčių, nes jų paprasčiausiai nenorinti, bet laikosi vienos taisyklės – stengiasi nebevalgyti vakarais, po penktos valandos.
„Esu bandžiusi laikytis dietų, bet viskas baigdavosi tuo, kad suvalgydavau viską, kas po ranka. Vyras laikosi nevalgymo po 5 valandos taisyklės, ir jam išties pavyko numesti apie 20 kilogramų. Jau kuris laikas šią taisyklę taiko ir Eugenijaus tėvai – rezultatai irgi puikūs“, – pasakojo Virginija.
Padėti išlaikyti gerą figūrą moteriai padeda sportas. Jis, pasak V.Mirauskienės, ir yra svarbiausias, norint neapsileisti ir mėgautis tokiu maistu, koks patinka.
Ilgą laiką sportavusi viename klube, po kurio laiko Virginija „pabėgo“ į kitą, siūlantį aerobikos treniruotes vandenyje.
„Esu vandens žmogus“, – šypteli.
Geras tonas – bendrauti su klientais
Nuolat sukiojantis kavinėje, daugiau laiko kitiems pomėgiams tiesiog nelieka, tačiau Virginija dėl to neapgailestauja.
Charizmatiškai ir jaunatviškai moteriai be galo patinka bendrauti, tad nepakalbintas nelieka beveik nė vienas kavinės lankytojas. O su pačiais mažiausiais Virginija netingi ir pažaisti, nes pati turi jau dvi anūkes, tad vaikų pasaulis jai nesvetimas.
Iš užsienio grįžę šilutiškiai pastebi, kad ten geru tonu yra laikoma, jeigu kavinės ar restorano savininkas prieina prie svečių, paklausia, kaip jiems patinka maistas, ar nieko netrūksta. Tuomet lankytojai jaučiasi svarbūs ir reikalingi.
Virginija sako, kad visa tai jai gaunasi tiesiog spontaniškai – iš didelio noro bendrauti.
Ir dar pastebi, kad tie patys užsienyje uždarbiaujantys kraštiečiai namo grįžta pasiilgę cepelinų, tad „Klumpės“ puoduose jie verda ištisus metus.