Verslo kliūtys Klaipėdos apskrityje: daugiausiai laisvės – Neringoje, mažiausiai – Skuode

53Antrąjį lapkričio penktadienį Lietuvoje minima Verslo diena. Šiandien ta proga pristatome „Citadele“ banko inicijuotą tyrimą „Verslo kliūčių žemėlapis 2016“, kuris parodo, kad Šilutės savivaldybei verslo plėtros klausimu reikėtų labiau padirbėti.

Neringa užima pirmąją vietą pagal verslo laisvės indeksą iš visų 60 Lietuvos savivaldybių, aplenkusi Vilnių, Kauną ir kitus didmiesčius. Į verslo laisvės lyderių dešimtuką taip pat pateko Klaipėdos miesto ir rajono savivaldybės, o Palangos, Kretingos, Šilutės ir Skuodo savivaldybėms teko tenkintis kiek kuklesnėmis pozicijomis.

Tyrime „Verslo kliūčių žemėlapis 2016“ savo nuomonę apie verslo problemas išsakė per 500 smulkių ir vidutinių įmonių, 22 regioninės verslo asociacijos, visos 60 savivaldybių. Apibendrinant rezultatus remtasi ir statistiniais duomenimis apie šalies ūkio subjektų veiklą.

Klaipėdos verslininkai aplinką vertina santūriai

„Lietuvos smulkių ir vidutinių verslininkų apklausos duomenimis, Klaipėdos regionas – antras po Vilniaus pagal geriausias sąlygas verslui. Tačiau Klaipėdos apskrities įmonių vadovai verslo reguliavimo aplinką Vakarų Lietuvos regione vertina ne itin pozityviai, gana santūrūs ir jų ateities lūkesčiai. Tokie vietos verslininkų vertinimai kiek sumažino verslo laisvės indekso vertes Klaipėdos apskrities savivaldybėse, kuriose smulkaus ir vidutinio verslo koncentracija yra išties nemaža“, – sakė „Citadele“ banko Klaipėdos filialo valdytojas Linas Rubys.

„Citadele“ sudarytame „Verslo kliūčių žemėlapyje“ kiekvienai savivaldybei suteiktas verslo laisvės indeksas – didesnis jo rodiklis rodo mažesnes kliūtis, su kuriomis susiduria mažos ir vidutinės įmonės.

Pirmoje vietoje Lietuvoje atsidūrė Neringa, kurios verslo laisvės indeksas net 82 proc. viršija šalies indekso vidurkį. Po Neringos išsirikiavo Vilniaus (verslo laisvės indeksas – 143 proc. šalies vidurkio) ir Kauno (127 proc.) miestų savivaldybės.

„Neringa yra unikali vieta: verslas – sezoninis, priklausomas nuo turistų, egzistuoja susisiekimo atskirtis, nes ji pasiekiama tik keltu. Nepaisant to, gamtinis vietovės išskirtinumas ir sudaromos puikios sąlygos užsidirbti iš nuosavo verslo iškėlė Neringą į pirmą verslo laisvės indekso vietą. Šioje savivaldybėje 1000 gyventojų tenka net 59 mažos ir vidutinės įmonės – 2 kartus daugiau už bendrą Lietuvos vidurkį, o šių įmonių skaičius per praėjusius metus augo 5 kartus sparčiau nei visoje Lietuvoje. Tad akivaizdu, jog mažiausia pagal gyventojų skaičių Neringos savivaldybė pasižymi didžiule verslo trauka“, – sakė L.Rubys.

Klaipėdos miestas pagal „Citadele“ apskaičiuotą verslo laisvės indeksą užima 8 vietą Lietuvoje (110 proc. šalies vidurkio), Klaipėdos rajonas – 9 vietą (109 proc.). Palanga ir Kretinga rikiuojasi atitinkamai 20 ir 21 vietose (indekso dydis – po 95 proc. Lietuvos vidurkio), Šilutė – 29 vietoje (84 proc.), Skuodas – 44 vietoje (72 proc.).

Įmonės kenčia dėl klientų trūkumo ir mokesčių naštos

Smulkių ir vidutinių įmonių apklausos duomenimis, Klaipėdos regiono verslininkams daugiausia problemų kelia klientų trūkumas, mokesčių našta ir verslo sąnaudų augimas – šias kliūtis prie svarbiausių problemų priskyrė atitinkamai 46 proc., 44 proc. ir 39 proc. Klaipėdos apskrities įmonių.

37 proc. Klaipėdos regiono verslininkų į didžiausių barjerų sąrašą įtraukė ir kvalifikuotų darbuotojų trūkumą, 29 proc. – augančią konkurenciją.

Net trečdalis Klaipėdos apskrities įmonių verslo reguliavimo aplinką regione įvertino neigiamai, o 52 proc. – vidutiniškai. Pozityvų vertinimą pateikė tik 15 proc. tyrime dalyvavusių verslininkų.

Daugiausia įmonių – Neringoje, Palangoje ir Klaipėdoje

Pasak „Citadele“ banko Klaipėdos filialo valdytojo L.Rubio, Klaipėdos apskrityje tik Skuodas ir Šilutė išsiskiria kiek mažesne smulkaus ir vidutinio verslo koncentracija, tuo tarpu kitose savivaldybėse veikiančių mažų ir vidutinių įmonių skaičius viršija Lietuvos vidurkį.

Be Neringos, didele verslo trauka taip pat pasižymi Palanga, Klaipėdos miestas ir rajonas. Palangoje 1000 gyventojų tenka 36 veikiančios mažos ir vidutinės įmonės, tai – ketvirtas rezultatas iš visų Lietuvos savivaldybių.

Klaipėdos miestas pagal šį kriterijų užima 5 vietą Lietuvoje (35 įmonės), Klaipėdos rajonas – 8 vietą (24 įmonės).

Kretingos rajone 1000 gyventojų tenka 19 įmonių (16 vieta iš visų 60 savivaldybių), Šilutės rajone – 17 įmonių (20 vieta), Skuodo rajone – 12 įmonių (51 vieta).

Pagal 1000 gyventojų tenkantį mažų ir vidutinių įmonių skaičiaus augimą, užfiksuotą per vienerius metus iki 2016 m. pradžios, į lyderių penketuką pateko dvi Klaipėdos apskrities savivaldybės: Neringa užėmė 1 vietą, Klaipėdos rajonas – 3-iąją. Kretingos rajonas pagal šį rodiklį buvo 13 vietoje, Klaipėdos miestas – 26 vietoje, Palanga – 29 vietoje, Šilutės rajonas – 41 vietoje, Skuodo rajonas – 44 vietoje.