Nors Neringa pagal gyventojų skaičių yra mažiausia savivaldybė Lietuvoje, tačiau būtent čia smulkiajam ir vidutiniam verslui kvėpuoti lengviausia – tai atskleidė „Citadele“ banko antrus metus iš eilės inicijuotas tyrimas „Verslo kliūčių žemėlapis 2017“.
Nepaisant verslininkų keiksnojamų permainingų vasaros orų, kliūčių verslui šiemet sumažėjo ir kitame pajūrio kurorte – Palangoje. Tuo tarpu Klaipėdos miestas ir rajonas pagal verslo laisvės indeksą iškrito iš pirmojo šalies savivaldybių dešimtuko.
Šilutės savivaldybė pagal verslo laisvės indeksą, siekiantį 98 proc. šalies vidurkio, šiemet pagerino savo pozicijas – iš 29 vietos pernai pakilo į 23-ąją.
Klaipėdoje – mažiau laisvės verslui nei pernai
Klaipėdos miestas pagal verslo laisvės indeksą šiemet užėmė 17 vietą Lietuvoje iš 60 savivaldybių (pernai – 8 vietą). Tiek pat per metus nukrito ir Klaipėdos rajonas – iš 9 į 18 vietą. Abiejose savivaldybėse verslo laisvės indeksas šiemet sudaro 100 proc. Lietuvos vidurkio (pernai atitinkamai – 110 ir 109 proc.).
Pasak „Citadele“ banko Smulkiųjų ir vidutinių verslo klientų departamento direktorės Giedrės Kubiliūnienės, Klaipėdos miesto nuosmukį lėmė itin lėtai augęs įmonių skaičius, taip pat optimizmu netrykštančios regiono verslininkų nuotaikos. Pagal metinius mažų ir vidutinių įmonių augimo tempus Klaipėdos miestas užėmė paskutinę vietą tarp šalies didmiesčių, o iš visų 60 Lietuvos savivaldybių pagal šį rodiklį aplenkė tik keturias.
„Nors pagal verslo koncentraciją Klaipėda užima 5 vietą šalyje, tačiau mažų ir vidutinių įmonių skaičius uostamiestyje jau dvejus metus iš eilės auga lėčiau nei vidutiniškai visoje Lietuvoje. Tai, jog vis mažiau verslo naujokų kuriasi Klaipėdoje, rodo, jog būtinas aktyvesnis verslo ir vietos valdžios dialogas sprendžiant jaunam verslui kylančias problemas. Beje, palyginę skirtingų apklausų duomenis, pastebime, kad optimistiškiausiai Klaipėdos regiono aplinką verslui vertina būtent vietos savivaldybių atstovai – šiuo klausimu valdžios ir verslo nuomonės išsiskiria“, – sakė G. Kubiliūnienė.
Geriausios nuotaikos – Neringoje ir Palangoje
Kaip ir praėjusiais metais, šiemet pagal verslo laisvės indeksą pirmą vietą visoje Lietuvoje vėl užėmė Neringa – šis indeksas čia sudaro 184 proc. Lietuvos vidurkio.
„Neringa yra stulbinantis fenomenas – tiek verslumo, tiek ir regiono, kuriame tiesiog gera gyventi, prasme. Nepaisant susisiekimo atskirties ir turizmo verslo sezoniškumo, šioje savivaldybėje 1000 gyventojų tenka net 62 veikiančios mažos ir vidutinės įmonės – 2 kartus daugiau už šalies vidurkį. Veikiančių įmonių skaičius Neringoje pernai didėjo sparčiausiais tempais. Be to, ši savivaldybė kartu su Vilniaus miestu ir Klaipėdos rajonu yra vienintelės trys Lietuvos teritorijos, kuriose gyventojų skaičius jau 5 metus iš eilės ne mažėja, o nuolat auga“, – komentavo G.Kubiliūnienė.
Palanga pagal verslo laisvės indeksą, siekiantį 121 proc. šalies vidurkio, šiemet atsidūrė 4 vietoje (pernai – 20 vietoje), į priekį praleidusi Vilniaus ir Kauno miestus. Didele įmonių koncentracija išsiskiriančioje Palangoje sąlygos verslui palankiai įvertino ir verslo asociacijos, ir savivaldybių administracijų atstovai.
Savo pozicijas šiemet pagerino ir Šilutės rajonas – pagal verslo laisvės indeksą, siekiantį 98 proc. šalies vidurkio, Šilutė užėmė 23 vietą (pernai – 29 vietą). Kretinga rikiuojasi atitinkamai 27 vietoje (6 pozicijomis žemiau nei pernai), Skuodas – 39 vietoje (5 pozicijomis aukščiau).
Lietuvos verslininkų apklausa parodė, jog pagal palankiausią aplinką verslui visas Klaipėdos regionas užėmė III vietą, II šiemet užleisdamas Kauno apskričiai.
Didžiausios problemos – mokesčiai ir emigracija
Smulkių ir vidutinių įmonių apklausos duomenimis, Klaipėdos regiono verslui daugiausia problemų kelia mokesčių našta, biurokratinis verslo reguliavimas ir kvalifikuotų darbuotojų trūkumas – šias kliūtis prie svarbiausių problemų priskyrė atitinkamai 89 proc., 43 proc. ir 32 proc. Klaipėdos apskrities įmonių.
Klaipėdos regiono įmonių vadovai labiausiai Lietuvoje nuogąstauja dėl darbo jėgos apmokestinimo – darbo jėgos mokesčius kaip didžiausią ekonominę grėsmę įvardijo 59 proc. apskrities verslininkų (visoje Lietuvoje – 34 proc.). Iš socialinių grėsmių, keliančių didžiausią pavojų verslo plėtrai, 55 proc. Klaipėdos apskrities verslininkų nurodė emigraciją, 10 proc. – visuomenės senėjimą ir didėjantį pensininkų skaičių.
Tuo tarpu ilgalaikėje perspektyvoje daugiausia nerimo kelia gyventojų emigracija – ją kaip didžiausią socialinę grėsmę verslui įvardijo 46 proc. apklaustų įmonių. Tarp ekonominių grėsmių daugiausia verslininkų išskyrė darbo jėgos mokesčius (34 proc.) bei kainų augimą (31 proc.).
Kaip sumažinti verslo barjerus?
„Nors įmonių vadovai tyrimo metu aiškiai identifikavo grėsmes ir problemas, norėtųsi ir didesnio jų aktyvumo sprendžiant ilgalaikio konkurencingumo, inovacijų diegimo klausimus. Gamybos, pardavimo ir kitų procesų automatizavimas, technologinių inovacijų diegimas didina konkurencingumą vietos bei užsienio rinkose, padeda spręsti darbuotojų trūkumo problemą, kuri, įvertinant emigracijos mastus, tampa vis aktualesnėō, – sakė G.Kubiliūnienė.
Pasak jos, verslo barjerus padėtų sumažinti ir aktyvesnis įmonių dalyvavimas ES investicijų programose, palankių skolinimosi sąlygų išnaudojimas investuojant į verslo plėtrą, aktyvesnis verslo bendradarbiavimas su savivaldos institucijomis.
Tyrimo „Verslo kliūčių žemėlapis 2017“ metu savo nuomonę apie verslo aplinką išsakė per 500 smulkių ir vidutinių įmonių, 33 regioninės verslo asociacijos, visų 60 savivaldybių administracijų atstovai.