Savivaldybėje bus kuriamas naujas biurokratinis darinys – Smulkaus ir vidutinio verslo skatinimo komisija, kuri smulkiems ir vidutiniams verslininkams skirstys finansinę paramą.
Ši komisija imsis anksčiau buvusio Smulkaus ir vidutinio verslo skatinimo fondo veiklos. Minėtas fondas šešerius metus jokių verslininkų neskatino, o prieš metus buvo visai panaikintas, nes Vyriausybė nusprendė drausti Savivaldybėms turėti fondus, finansuojamus iš rajono biudžeto.
Numarintas ir vėl gaivinamas
2003 metų birželio 5 dieną Šilutės rajono savivaldybės taryboje buvo įsteigtas Smulkaus ir vidutinio verslo skatinimo fondas, patvirtinti nuostatai ir fondo valdyba. Tačiau prieš šešerius metus tuometinio Savivaldybės administracijos vadovo Šarūno Laužiko iniciatyva šis fondas buvo pradėtas marinti.
Ilgą laiką tuometinė Savivaldybės administracija neskelbė kvietimo verslininkams teikti paraiškas paramai gauti, nors fonde buvo jau susikaupę per 200 tūkstančių litų. Visas verslo skatinimo programoms sukauptas lėšas Š.Laužikas, viršydamas administracijos direktoriaus įgaliojimus – be rajono Tarybos sprendimo, panaudojo savivaldybės skoloms apmokėti.
Nors toks poelgis buvo pastebėtas Savivaldybės Kontrolieriaus tarnybos ir apie nusižengimą buvo informuota rajono Taryba, tuometinio administracijos vadovo nusižengimas nebuvo niekaip įvertintas. Fondas liko tuščias.
Šio šaukimo rajono Tarybos veiklos pradžioje, kai rajono meru dar buvo Virgilijus Pozingis, jo tuometinis pavaduotojas Vaidas Pavilonis ėmėsi iniciatyvos tobulinti Smulkaus ir vidutinio verslo skatinimo fondo nuostatus. Tačiau jo vadovaujama darbo grupė savo fantazijomis prasilenkė su savivaldybės veiklos galimybėmis – norėjo Savivaldybės lėšomis kredituoti verslininkų programas. Be abejonės, tokius Verslo skatinimo fondo nuostatus Savivaldybės Juridinis skyrius sukritikavo ir „padėjo į stalčių“.
Po valdžios perversmo, kai rajono mere tapo Daiva Žebelienė, o Savivaldybės administracijos direktoriumi – Raimundas Ambrozaitis, mažiausiai pusantrų metų apie Smulkaus ir vidutinio verslo skatinimo fondą ir jo nuostatų tobulinimą nebuvo jokios kalbos.
Minėtas fondas buvo tuščias, o ir LR Vyriausybė uždraudė savivaldybėms turėti ir steigti kokius nors finansinės paramos fondus. Taigi šešerius metus marintas, politikų ginčais ir nerealiomis fantazijomis apipintas Smulkaus ir vidutinio verslo skatinimo fondas Tarybos sprendimu buvo visiškai panaikintas.
Atgims kitu pavadinimu
Šių metų liepos pradžioje merė D.Žebelienė sudarė naują darbo grupę, kurios tikslas sukurti Smulkaus ir vidutinio verslo skatinimo komisijos nuostatus. Ši komisija pakeis anksčiau buvusį Verslo skatinimo fondą.
Rugsėjį su iš naujo parengtais Smulkaus ir vidutinio verslo skatinimo komisijos nuostatais į rajono valdžią kreipėsi du rajono smulkūs verslininkai – Edgaras Gudas ir Edvardas Jurjonas. Jie minėto fondo nuostatų tobulinimo darbo grupėje dirbo dar tuomet, kai jai vadovavo tuometinis mero pavaduotojas V.Pavilonis.
Šįkart rajono mero pavaduotojas Algirdas Balčytis nedelsdamas parėmė verslininkų iniciatyvą ir apsiėmė stumti jų parengtus nuostatus ant rajono politikų stalo. Verslininkams jis yra pažadėjęs, kad vėliausiai spalio mėnesį rajono Taryboje bus sprendžiamas Smulkaus ir vidutinio verslo skatinimo komisijos veiklos nuostatų klausimas.
Pristatė nuostatus
Pirmadienį įvyko naujosios Smulkaus ir vidutinio verslo skatinimo komisijos veiklos nuostatų aptarimas. Darbo grupės nariai – Raimundas Ambrozaitis (Savivaldybės administracijos direktorius), Remigijus Budrikas (Plėtros ir planavimo skyriaus vedėjas), smulkaus verslo atstovai E.Gudas ir E.Jurjonas, rajono Tarybos nariai V.Pavilonis, Darius Soščeka, Alfonsas Vanagas, Ūkio skyriaus vedėjas Sigitas Šeputis bei mero pavaduotojas A.Balčytis – pripažino, kad skatinti verslą būtina.
Pasak A.Balčyčio, pardavus Savivaldybės privatizuotiną turtą 10 proc. pajamų teisėtai turėtų būti skirti Smulkaus ir vidutinio verslo skatinimo programoms. Šiemet ta suma jau siekia 52 tūkst. litų.
Darbo grupės nariai įsitikinę, kad Savivaldybė turi prisidėti prie naujų verslo įmonių ir naujų darbo vietų jose kūrimo.
E.Gudo ir E.Jurjono nuomone, prioritetine tvarka turėtų būti skatinami produkcijos gamintojai ir turizmo verslą puoselėjantys verslininkai.
Naujuose verslo skatinimo komisijos nuostatuose naujiena yra tai, kad reglamentuotos galimos paramos sumos. Nuostatuose siūloma neterminuotų naujų darbo vietų įkūrimą finansuoti iki 5 000 Lt vienai darbo vietai. Darbo vieta turi būti sukurta ir išlaikyta ne trumpiau kaip vienerius metus. Pirmenybė būtų teikiama tų darbo vietų įkūrimui finansuoti, kurios bus susijusios su gamybos ar turizmo sektoriumi.
Siūloma kompensuoti verslo plėtros paskolų palūkanas. Savivaldybė paramos gavėjui iš Komisijos valdomų lėšų kompensuotų iki 50 proc. paskolos palūkanų. Kompensacija priklausytų nuo naujų darbo vietų skaičiaus įkūrimo: 20 proc. paskolos palūkanų – kai įsteigta 1 nauja darbo vieta, 30 proc. paskolų palūkanų, jei yra įsteigiamos dvi naujos darbo vietos, 40 proc. paskolų palūkanų, jei įsteigiamos 3 naujos darbo vietos. Įsteigus 4 ir daugiau darbo vietų, numatoma finansuoti 50 proc. paskolų palūkanų, bet ne daugiau 10 000 Lt.
Verslininkams mokyti ir konsultuoti, organizuoti konferencijas ar seminarus galėtų būti skiriama iki 1 000 Lt parama (vienkartiniams, periodiškiems ir nuolatiniams renginiams, kurių metu verslininkas mokosi išsilaikyti konkurencinėje kovoje, diegti naujas technologijas ir mokslo pasiekimus).
Siūloma skatinti registruoti naujas įmones. Įmonės steigimo išlaidos irgi galėtų būti kompensuojamos 1 000 Lt, jei įmonės veiklą vykdys ne trumpiau kaip 3 mėn. ir bus įregistruotos ne anksčiau kaip 1 metai iki paraiškos pateikimo dienos.
Verslo skatinimo komisijos nuostatuose numatyta, kad lėšos verslui skatinti galėtų būti kaupiamos kaip ir ankstesniame fonde: Tarybos sprendimu, tam būtų skirta 10 proc. įplaukų, gautų iš Privatizavimo komisijos už parduotą turtą, 7 proc. – žemės mokesčio lėšų. Be to, komisijos valdomas lėšas galėtų papildyti Vyriausybės skirtos lėšos smulkiam ir vidutiniam verslui remti, lėšos, gautos iš įvairių fondų, fizinių ir juridinių asmenų.
Yra abejonių ir pasiūlymų
Aptarinėjant kiekvieną parengtų nuostatų punktą, darbo grupės nariai turėjo įvairių nuomonių ir abejonių.
V.Pozingis suabejojo, ar savivaldos biudžeto formavimo tvarka leis dalį žemės mokesčio lėšų skirti Verslo skatinimo komisijai. Jis įsitikinęs, kad žemės mokestis yra rajono biudžeto pajamos savivaldai paskirtoms būtinosioms funkcijoms vykdyti. Jo nuomone, dar daug metų praeis, kad Šilutės savivaldybės biudžete atsirastų lėšų savarankiškai veiklai vystyti.
Tokios buvusio rajono mero pastabos niekas negalėjo paneigti ar patvirtinti, todėl mero pavaduotojas A.Balčytis pažadėjo išsiaiškinti su teisininkais. Jeigu negalima, šis lėšų šaltinis bus išbrauktas (7 proc. žemės mokesčio būtų apie 40 tūkst. litų).
Darbo grupėje kilo abejonių, ar tikrai verta išskirti turizmą, kaip prioritetinį verslą. Tokia nuostata gali būti nesąžininga kitų verslų atžvilgiu.
Turizmą kaip prioritetą gynė tik posėdžio svečias, Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininkas Arvydas Jakas. Jo nuomone, turizmo verslas sukuria prielaidas vystytis daugeliui kitų verslų, nes pritraukia į mūsų kraštą klientus.
Be to, A.Jakas siūlė neskirti paramos mokymams, konsultacijoms, seminarams. Jo nuomone, galimybių taip tobulėti – apstu. Geriau vertėtų remti verslininkus, kurie ryžtasi savo produkciją reklamuoti respublikinėse ar tarptautinėse parodose.
Darbo grupės narių siūlymai buvo išklausyti. A.Balčytis pažadėjo, jog Verslo skatinimo komisijos nuostatai bus papildyti naujomis idėjomis, o juos pakoregavusi Savivaldybės administracija parengs sprendimo projektą rajono Tarybai.