Užmarštin nuėjo dar viena vasara – dar vienas vestuvių metas. Kaip ir kasmet, jis patvirtino taisyklę, kad rugpjūtis ne veltui vadinamas vestuvių mėnesiu, kad lietuvaičiai vis dar privengia 13-osios mėnesio dienos, ypač jei ji – penktadienis, kad planuoti vestuves prieš metus ar net dvejus jau visai įprastas dalykas.
Tokius pastebėjimus išsakanti Šilutės civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Lilija Valaitienė dar pastebėjo, kad pamario jaunavedžiai neplūdo į santuokų rūmus simboline vadintą 2019-ųjų devinto mėnesio 19 dieną, kad vis daugiau žmonių bendrą gyvenimą nori pradėti jų pačių pasirinktose vietose, ir kad ji jau nebeprisimena, kada paskutinį kartą tuokė nepilnamečius.
13-osios dienos vengia
„Vasara mums darbymetis“, šypsosi Civilinės metrikacijos skyriaus (CMS) vedėja. Skyriaus darbuotojos dirba, o tuo pačiu ir santuokas registruoja kasdien, išskyrus sekmadienius ir švenčių dienas. Ir jau keli metai niekas nebesistebi, kad jaunavedžiai tuoktis pageidauja net pirmadieniais ir antradieniais.
Štai 2018 metais Šilutės CMS santuokų dienos buvo 9 pirmadieniai ir 7 antradieniai, šiemet santuokos registruotos jau 4 pirmadienius ir 8 antradienius.
Viena to priežasčių – vietų, kuriose rengiamos šventės kaina, kuri darbo dienomis yra mažesnė, o savaitgaliais visuomet kyla. Be to, vestuvėms daugelis planuoja atostogas, o tuomet, kaip žinia, visos dienos – šventės.
O štai šių metų rugsėjo 13-ąją sumainyti aukso žiedus nepanoro nė viena pora, greičiausiai todėl, kad tai buvo dar ir penktadienis…
Planuoja bent prieš metus
Vienas pagrindinių pastarojo meto, netgi dešimtmečio pokyčių – jaunavedžių amžius. Pasak L. Valaitienės, ji jau ir nebeprisimena, kada paskutinį kartą tuokė nepilnametį jaunikį ar jaunąją. Tokių atvejų nebepasitaiko jau bent 10-metį. Štai šiemet tik 41 jaunavedys (-ė) iš 327 santuokų buvo iki 23 metų. Dauguma nuotakų jau būna sulaukusios 25 – 26 metų, o tuoktis pirmą kartą sulaukus 32 – 34 metų jau irgi visai įprasta. Vidutinis jaunavedžių amžius dabar svyruoja apie 28 metus.
Vis labiau įprasta, kad bendro gyvenimo pradžios šventė planuojama prieš metus, pusantrų ir dar anksčiau. Jau dabar CM skyriaus darbuotojos žino, kad kitų metų spalį santuokas registruos bent 20 dienų. Kai kurios poros prašymus tuoktis tą mėnesį parašė net šių metų sausį, t. y., beveik prieš 2 metus. O porų, kurios šiemet liepą rašė prašymus vestuvėms kitų metų liepai ar rugpjūčiui yra gana daug. Ir taip planuoja ne tik tie, kas tuoktis nori savaitgalį, bet ir tie, kas vestuves planuoja, pavyzdžiui, ketvirtadienį.
Tokio išankstinio planavimo priežastys yra kelios. Daugelis jaunavedžių nori rezervuoti pageidaujamą vietą šventei, susitarti su muzikantais ir vestuvių planuotojais. Kiti taip iš anksto planuoja ir atostogas.
Beje, į jaunavedžių pasirinktas vietas vykstančios CMS darbuotojos pastebi, kad vestuvių planuotojai ir vedėjai pamario krašte nebe retenybė, jie jau dažnai talkina ir čia besituokiantiems jaunavedžiams.
Populiariausias – H. Šojaus dvaras
CMS darbuotojos tuokti į jaunavedžių pasirinktas vieta važiuoja tik mūsų rajono ribose. Tais atvejais jaunavedžiams tenka sumokėti kiek didesnį mokestį valstybei (ne 20, o 60 eurų). Populiariausia vestuvių vieta vis dar išlieka H. Šojaus dvaras, šiemet tokia jau tapo ir Ventės ragas. Buvo porų, kurios pageidavo žiedus sumainyti ir Ventės ornitologinės stoties apžvalgos aikštelėje, bet kovo mėnesio oras tam buvo nepalankus. Kelios poros amžiną meilę norėjo prisiekti ir ant molo Kuršių mariose, bet tam sutrukdė ypač smarkus vėjas. O tiems, kas svajojo apie ceremoniją švyturyje, tokios minties teko atsisakyti dėl to, kad jame tam trūksta vietos.
Gana populiarios yra ir Rusnės bei Švėkšnos vilos, jaunavedžiai žiedus mainyti nori ir jų prieigose, ir viduje, jei būna prastas oras. Šiemet populiarėja „Vilkėnų malūnas“, kaimo turizmo sodybos. L. Valaitienė prisimena ir santuoką Šilutės uosto teritorijoje, laive plaukiant iš Mingės kaimo.
Iš viso 2016 metais ne CMS patalpose tuokėsi 24 poros, 2017-aisiais – 26, pernai jau 39, o šiemet iki spalio vidurio – 42. Taigi, galimybe taip paįvairinti savo šeimyninio gyvenimo pradžią pasinaudoja vis daugiau pamariškių.
Pastaraisiais metais tampa populiaru rengti tik vieną ceremoniją – arba CMS, arba bažnyčioje. Pasak L. Valaitienės, porų, kurios iš santuokų rūmų dar važiuoja ir į bažnyčią tėra vienetai, nors anksčiau tai buvo įprasta. Beje, šiek tiek sumažėjo ir bažnytinių santuokų. Jeigu 2018 m. iš 368 susituokusių porų 163 santuoką registravo bažnyčioje, tai šiemet iš 327 porų maldos namuose tuokėsi 126.
Tiesa, ir patys santuokų skaičiai šiek tiek mažėja, L. Valaitienė prognozuoja, kad šiemet iki metų galo jų bus užregistruota apie 20 mažiau nei pernai.
Būna, kad ir nebeatvyksta
Užtat dėmesio verti kiti skaičiai, kurie akivaizdžiai rodo, kad Šilutė besituokiančiųjų skaičiais smarkia lenkia aplinkinius rajonus. Štai 2018 m. Šilutėje buvo sutuoktos 386 poros, kaimyniniame Klaipėdos rajone 259, Tauragėje 260, o Šilalėje vos 132.
CMS vedėja spėja, kad gal jaunuosius į pamarį vilioja gražios vietos, o gal mūsų ypatingos bažnyčios.
Kasmet į Šilutės CMS apskaitą įtraukiama apie 30 užsienyje registruotų santuokų.
Apie 12 proc. šiandieninių jaunamarčių renkasi pavardes su galūne -ė, apie 5 proc. nori turėti dvigubą – savo ir vyro pavardę. Labai reta moteris nori ir ištekėjusi vadintis mergautine pavarde. Žmonos pavardę pasirenka vos 1 – 2 vyrai per metus.
Retai, bet kartais L. Valaitienei tenka stebėti, kad išėję už ceremoniją susimokėti būsimieji jaunavedžiai nebegrįžta… Po keletą atvejų kasmet būna ir tokių, kad pora praneša, jog registruoti santuokos nebeatvyks, arba neatvyksta net nepranešę. L. Valaitienės nuomone, tai, kad žmonės susipyksta ar išsiskiria jų nuomonės, normalu, o skirtis nesusituokus geriau, nei vėliau jau būnant sutuoktiniais. Už pranešimą specialistės būna dėkingos, nes tuomet gali kitaip planuoti savo dieną.