Vėtrungių gimtadienis pakvietė į „Vėtrungių kelią – 2014“

vetrungiu kelias vyduno centreUnikalaus mūsų krašto ženklo – vėtrungės – gimtadienis, jau net 170-asis, unikaliai paminėtas Kintuose: praėjusią savaitę čia startavo Šilutės kultūrininkų sumanytas ir parengtas projektas „Vėtrungių kelias – 2014“.

Tai žaidimas, kurio nuo šios savaitės gali imtis kiekvienas „įspūdžiautojas“, sumanęs labiau pažinti visą Kuršių marių regioną ir Rambyno kraštą, jo kultūrą ir papročius, daugiau sužinoti apie jo istoriją, pagaliau norintis tiesiog gerai praleisti laiką vienas, su šeima ar būreliu bičiulių.

Šio kultūrinio kelio dalyviams pristatomas kultūrinių renginių ir paslaugų tinklas, o jo atpažinimo ženklas – vėtrungė (dar vėluku vadinama) – kelionės dalyvius lydės po visą pamario regioną. Ji bus tarsi kultūrinio turizmo kelio leitmotyvas, mat keliautojams visur teks rasti vėtrungę. O pačių sėkmingiausiųjų laukia prizai.

Sukūrė kultūrinių objektų ir renginių tinklą

Aplink Kuršių marias ir Baltijos jūrą sukurti kultūrinių objektų ir renginių tinklą, kuris pristatytų ir populiarintų tautų, gyvenančių šalia vandens, išskirtines tradicijas ir papročius, taip pat telktų menininkus ir kūrėjus įgyvendinti išradingas idėjas, atskleisiančias Vakarų Lietuvos regiono patrauklumą, – tokius tikslus sau išsikėlė Šilutės kultūros žmonės, sumanę šį projektą.

Be projekto vadovų – Šilutės kultūros ir pramogų centro darbuotojų, į Kintus suvažiavo ir 18-os partnerių atstovai – Klaipėdos miesto ir rajono, Neringos, Pagėgių kultūros centrų, muziejų, turizmo informacijos centrų darbuotojai. Jų tikslas – sudėlioti paskutiniuosius startuojančio projekto taškus, aptarti taisykles, pasirašyti sutartį, išsidalinti jau paruoštus prizus, kad jų užtektų į bet kurį numatytą kelio tašką atvykusiems turistams. Prizų yra tik 100, tad norintiems jų gauti vertėtų suskubti kuo greičiau išsiruošti į „Vėtrungių kelią“.

Projekto rengėjai parengė leidinukus bei žemėlapius, be kurių kelionė būtų neįmanoma. 

Birželio 26-oji „Vėtrungių kelio“ pradžia pasirinkta neatsitiktinai: būtent tądien, tik prieš 170 metų, buvo paskelbtas įstatymas, reglamentuojantis žvejybą Kuršių mariose.

Turėjo daug gabumų ir pomėgių

Į tuos laikus susirinkusiuosius nukėlė Vydūno kultūros centro direktorė Rita Tarvydienė, pripažinusi, kad šiame centre vėtrungių gimtadienis švenčiamas pirmą kartą.

Pasak R.Tarvydienės, būtų nesąžininga tokią dieną neprisiminti ir Kuršmarių vėtrungių tėvu vadinamo E.V.Berbomo. Todėl su šia asmenybe supažindino centre parengta parodėlė, apie jo gyvenimą pasakojo pati direktorė.
vetrungiu kelias prie berbomo kapo
E.V.Berbomas gimė 1786 kovo 11-ąją netoli Klaipėdos esančioje Gintaro pelkėje, turtingoje prekybininkų šeimoje. Tai buvęs įspūdingo stoto – net 2,05 m ūgio vyras, ir buvo kalbama, kad sveikatą ir stiprybę jis paveldėjo iš lietuvių senelių giminės.

E.V.Berbomas mokėsi Karaliaučiuje veikusioje prancūziškoje mokykloje, vėliau mokslus tęsė Danijoje ir Anglijoje. Buvo labai gabus kalboms, bet turėjo visą puokštę ir kitokių gabumų bei pomėgių. Nors buvo vokietis, domėjosi lietuvių žvejų ir valstiečių buitimi, papročiais, tautosaka, etnografija, taip pat – astronomija, archeologija, vykdė archeologinius kasinėjimus, rašė istorinius tyrimus. Be to, tapė, turėjo literato gyslelę – kūrė eiles.

1840 m. persikėlė gyventi į greta Kintų esantį Muižės kaimą ir gavo pasiūlymą tapti vyriausiuoju Kuršių marių žūklės prievaizdu. Rašoma, kad Muižė tuomet virto marių sostine, kasdien čia suplaukdavo bradinės ir kiudelinės burvaltės.

Žvejai įvertino vėliau

E.V.Berbomas kiekvienam Kuršių marių kaimui, kurių buvo daugiau nei 60, sukūrė stačiakampius ženklus su skirtingu dviejų spalvų geometriniu piešiniu. Juodą ir baltą spalvą skyrė vakariniam krantui – Neringai, pietinei pakrantei Sembai (dabar Kaliningrado sritis) – geltoną ir mėlyną, rytų žemyniniam krantui – raudoną ir baltą spalvas.

1844 m. birželio 26 d. šie ženklai ir jų dydis vokiečių valdžios buvo įtvirtinti įstatymu. Pradėta reikalauti iškelti juos ant kiekvieno laivo stiebo. Šie ženklai tapo savotiška kiekvieno kaimo vizitine kortele, lyg ir herbu – pagal juos mariose buvo lengva atskirti, iš kurio kaimo yra burvaltė. Jie tapo ir vėtrungių atsiradimo pretekstu.

Visgi žvejai nebuvo patenkinti E.V.Berbomo sugalvota naujove, o kartą net sukilo ir liepė jam kraustytis iš šio krašto su visa savo naująja tvarka. Tačiau lietuviškai jau gerai išmokęs vokietis sugebėjo rasti su vietiniais bendrą kalbą.

Vėliau žvejai pamilo patį E.V.Berbomą ir pamėgo jo naujovę, pradėjo tuos ženklus puošti pjaustiniais, o jo įvesta naujoji tvarka laikėsi daugiau nei 200 metų. Ir net jam mirus, plaukdami palei krantą, ant kurio yra Muižės kapinaitės, žvejai sustodavo ir nukeldavo kepures atiduodami pagarbą E.V.Berbomui ir išmintingiems jo sprendimams.

Kapą atrado D.Kaunas

Pagerbti šią iškilią asmenybę R.Tarvydienė pakvietė ir sueigos dalyvius, tad visi organizuotai išvyko į Muižės kapinaites.
Kad 1865 m. miręs E.V.Berbomas palaidotas būtent čia, paaiškėjo tik 1970-aisiais, kai jo kapą atrado profesorius Domas Kaunas. Šių paieškų jis ėmėsi pasiklausęs vietinių pasvarstymų, jog niekur iš šio krašto E.V.Berbomo palaikai negalėję iškeliauti. Vienas žmogus prisiminė, kad jo kapas buvęs šalia didelio ąžuolo.

Muižės kapinės tuo metu buvo kaip šabakštynas, tad profesoriui teko brautis per sąžalynus, baksnojant pagaliu į žemę ir taip ieškant kapų. Vienas bakstelėjimas buvo sėkmingas – pagalys atsitrenkė į kietą kapo plokštę.

Šalia kapo, kuriame E.V.Berbomas palaidotas kartu su savo žmona, išties auga plačiašakis ir, regis, dangų remiantis ąžuolas. Kapą dabar prižiūri Nemuno deltos regioninio parko darbuotojai, jiems padeda vietiniai gyventojai.

Po milžino ąžuolo šakomis sustojusius projekto dalyvius į anas dienas nukėlė šišioniškė etnografė Indrė Skablauskaitė, priminusi šio krašto papročius. Visi sugiedojo ypač šiame krašte populiarią giesmę „Dieve, arčiau tavęs“, o atsisveikino su E.V.Berbomu pro kapinių vartelius išeidami atbulomis – kad mirtis nė vieno iš susirinkusiųjų neišsivestų.
vetrungiu lankstinukas
Siūloma aplankyti daugybę objektų

Šiandien Kuršmarių vėtrungės, Šilutės krašto žvejų dar vadintos vėlukais, laikytinos etnokultūriniu mūsų krašto unikumu, menančiu apie žvejų gyvenimo būdą ir papročius. Jos tapo didžiausiu krašto gyventojų pasididžiavimu, o „Vėtrungių kelias 2014“ ir kviečia apie mūsų kraštą sužinoti dar daugiau.

„Vėtrungių kelias“ – tai kelionė, kurioje kiekvienas pajus Mažosios Lietuvos magiją. Rambyno kalnas, Bitėnų kapinaitės ir M.Jankaus muziejus – paveikslų po atviru dangumi galerija, gamtos paminklas „Raganų eglė“; Rusnės sala, jos švyturys, kryžiuočių laikus menanti bažnyčia, etnografinis Skirvytėlės kaimas ir privati žvejo sodyba – muziejus; didžioji tuja ir evangelikų liuteronų bažnyčia Kintuose; paukščių žiedavimo stotis Ventėje; Agluonėnų etnografinė sodyba; Karaliaus Vilhelmo kanalas su Lankupių šliuzu; senovinis kuršių laivas – reizinė Drevernos mažųjų laivų uoste; L.Rėzos kultūros centras, žvejo etnografinė sodyba ir Raganų kalnas Neringoje; daug objektų Klaipėdos senamiestyje, žinoma, ir Šilutės įžymybės. Tai objektai, kuriuos aplankyti siūlo projekto rengėjai.

Keliauti galima automobiliais, dviračiais ar laivais, kai kuriuos maršruto ruožus galima įveikti ir pėsčiomis. Kelionė laivu, vedama šio krašto žinovų – laivavedžių nuves į paukščių karalystę ar po senuosius žvejų kaimus. Galite leisti sau paburti, pašmekioti (paragauti) kafijos, pasigaminti vėtrungę arba sagą, kuri prisegs sėkmę ar meilę – nelygu, ko labiausiai trokštama. O grįžtant namolio parsivešite naujų įspūdžių ir mūsų krašto „gėlių“ – šviežiai išrūkytos žuvies.

Suplanuotose atsižymėjimo vietose keliauninkams bus įteikti žemėlapis ir lankstinukas, bet norintieji juos gauti turės ištarti burtažodį: „Norime rasti vėtrungę“…

Ištyrinėję žemėlapį kelionę galėsite susiplanuoti taip, kad sau ir savo bičiuliams padovanosite neužmirštamų įspūdžių. O apsilankę pasiūlytose vietose, sudalyvavę edukacinėse programose ir surinkę 7 tai patvirtinančius antspaudus, pelnysite prizą.

Projekto pabaiga – rugsėjo 27-oji, tarptautinė Turizmo diena, kuomet į Šilutę numatyta sukviesti visus turistinio žaidimo dalyvius ir pasidalinti pirmojo projekto įspūdžiais, aptarti kitus maršrutus.

Ilgainiui tikimasi suburti „Vėtrungių kelio“ įspūdžiautojų (fanų) klubą, kurio nariu gali tapti kiekvienas, įveikęs maršrutą ir užpildęs anketą.

Projektą pradėję kultūros darbuotojai tądien dar įsisuko į šio krašto žaidimų pynę, skanavo žuvienės, ragavo gimtadienio torto, papuošto gimtuvininkės – vėtrungės – atvaizdu.

 Projektas: „Prie Šyšos krantų: Istorija.”