„Vėtrungių gimtadienis“ tapo šiemetinio „Vėtrungių kelio“ pradžia

vetrungiu kelias reizineKad visa Lietuva susidomėtų penktuoju mūsų šalies etnografiniu regionu – Mažąja Lietuva, kad kuo daugiau sužinotų apie Kuršių marių regiono ir Rambyno krašto istoriją, kultūrą, papročius, pažintų jį ir juo pasidžiaugtų, pagaliau – kad vasarą pavieniui, su šeima ar būreliu bičiulių į Mažąją Lietuvą atvykstantys turistai tiesiog gerai praleistų laiką, – tokius tikslus sau išsikėlę Šilutės kultūros ir pramogų centro (KPC) darbuotojai jau skina projekto „Vėtrungių kelias“ vaisius.

Pernai startavęs projektas nuo praėjusio penktadienio ir vėl įgauna pagreitį: tądien Šilutės kultūrininkai vėl visus pakvietė į „Vėtrungių gimtadienį“. Unikaliam renginiui pasirinkta ir unikali, iki šiol lyg užmiršta buvusi Šilutės erdvė – Šyšos upės vingyje, prie senojo Turgaus aikštės esanti „sala“.

Nepatingėjusieji atvykti sužinojo vėtrungių istoriją, pamatė jų „gimimo“ procesą ir patys jame aktyviai dalyvavo, susižavėjimo šūksnių nesulaikė regėdami priplaukiančius senuosius šio krašto žvejų laivus, su visa šeima smagiai žaidė įvairius senovinius šio krašto gyventojų žaidimus, o pabaigoje, kaip ir dera gimtadienyje, skanavo gimtadienio tortą.

Žaidimas įgavo šiuolaikišką formąvetrungiu kelias zvejoja

Naujų įspūdžių mėgėjams skirtas projektas „Vėtrungių kelias“ startavo pernai, minint 170-ąsias šio krašto ženklo – vėtrungės, kitaip dar vėluku vadinamos, gimimo metines. Tuomet Šilutės KPC darbuotojai smalsuoliams pristatė kultūrinių renginių ir paslaugų tinklą, po kurį „įspūdžiautojus“ visą kelią lydėjo vėtrungė.

Pernai birželio 26-ąją – tikrąją vėtrungių gimimo dieną – startavęs žaidimas finišavo tik rugsėjo 27-ąją – Tarptautinę turizmo dieną. Tądien šilutiškiai suskaičiavo ir visus žaidimo dalyvius, kurių, pasak Šilutės KPC direktorės Jūratės Pancerovos, paaiškėjo besą net apie 1000. Visi tie keliautojai prisidėjo prie idėjos įgyvendinimo ir tapo tikrais Mažosios Lietuvos etnografinio regiono ambasadoriais. Tiesa, finalininkų – tų, kuriems pavyko baigti visą žaidimą ir laimėti prizus, skaičius buvo kur kas mažesnis – 67.

Beje, patys smalsiausi pasirodė vilniečiai – jų tarp žaidimą užbaigusiųjų ir radusių jo atpažinimo ženklą, tapusią šio turizmo kelio leitmotyvu – vėtrungę, buvo daugiausia. Antrą vietą užėmė klaipėdiečiai, o mūsų rajono keliauninkai pagal gausumą buvo treti.

Žaidimas orientuotas į smalsų pavienį turistą, norintį turiningai praleisti laiką, tad nekeista, jos dauguma dalyvių – jaunos šeimos su vaikais.

Šiemet žaidimas įgauna šiuolaikiškesnę formą – jis yra virtualus, nes jau sukurta internetinė svertainė. Joje taip pat pristatomi ir žaidimo partnerių – Klaipėdos miesto ir rajono, Pagėgių, Nidos etno ir kultūros centrų pasiūlymai, ką galima pamatyti, kokių paslaugų gauti jų kraštuose.

Edukatoriai mokė gaminti, spalvinti, austi

vetrungiu kelias vetrungiu eileTie, kas penktadienio popietę susirinko Šyšos „saloje“, pateko į tikras kūrybines dirbtuves, kuriose tądien gimė, matyt, kokie keli šimtai vėtrungėlių.

Kintų Vydūno kultūros centro edukatorės didelius ir mažus supažindino su Pamario krašto kuršmarių vėtrungių atsiradimo istorija bei simbolių ir spalvų reikšmėmis. Meistras Vaidotas Bliūdžius demonstravo vėtrungės kūrimo procesą. Etnografė Elena Matulionienė iš Klaipėdos miesto etnokultūros centro pasakojo apie lietuvininkių austas šimtaraštes juostas ir čia pat demonstravo, kaip jos gimsta. Pasirodo, šimtaraštėse, kaip ir vėtrungėse, būdavo užkoduojamas pasakojimas, atėjusieji sužinojo, ką gali papasakoti vėtrungė ir šimtaraštė.

Visai kitokios vėtrungėlės gimė prie stalo, prie kurio susėdusiems dalyviams vadovavo dailininkė Jūratė Merkienė: čia buvo galima nusipiešti vėtrungę ant odos, pasidaryti skirtuką.

Į dar kitokias dirbtuves kvietė Lietuvos jūrų muziejaus edukatorių komanda Renata Treigienė ir Simona Mikalkevičiūtė – joms vadovaujant šilutiškiai pasidarė tikras vėtrungių knygeles.

O kad edukatoriai kokios paslapties nenutylėtų, jas išgauti ir garsiai visiems pranešti šišioniškių tarme stengėsi šventės vedėjos Indrė Skablauskaitė ir Vaida Galinskienė.

Buvo žuvies, šiupinio ir žaidimų

Praalkusieji suko prie atokiai rūkstančios senovinės žuvies rūkyklos, prie kurios darbavosi šio krašto gurmanams – rūkytų ešeriukų mėgėjams jau gerai pažįstamas mingiškis Jurgis Gečas. Greta garavo ir rusniškio Algimanto Dirsės katilas, kuriame kunkuliavo jo „žvejiškas šiupinys“. Rambyno regioninio parko direkcija vaišino „Rambyno laumių“ žolelių arbata ir medumi iš Bitėnų pievų, kurią irgi „šmekiavo“ visi, kas suspėjo.

Ir pasistiprinusius, ir to padaryti dar nespėjusius kvietė renginio vedėjos bei siūlė akies ir rankos taiklumą išbandyti žaidžiant senovinius žvejiškus žaidimus: sužvejoti krepšyje stintelę, pamėtyti žvejišką batą ar bulves į krepšį. Tokie žaidimai, anot vedėjų, buvo žaidžiami kiekviename Mažosios Lietuvos kaime. „… 7, 8, …… 15, 15 su puse ir dar per pusę…“, – taip garsiai skaičiuojant V.Galinskienei rankos taiklumą bandė kelios dešimtys vaikų. Sumaniausiųjų laukė prizai, tad norinčiųjų buvo tiek, kad ne visi ir savo eilės sulaukė.vetrungiu kelias valtis

Poilsio minutėlėmis visi apžiūrinėjo fotografijų parodą apie vėtrungių tėvu vadinamo E.V.Berbomo gyvenimą, Nidos istorijos muziejaus vėtrungių ekspoziciją, Šilutės darželinukų vėtrungėles. Dar kiti galėjo čia pat persikūnyti į lietuvininkus – nusifotografuoti su Mažosios Lietuvos tautiniais kostiumais, kuriuos siūlė Rambyno regioninio parko atstovai.

Nors, pasak šventės vedėjų, gyvenimas Kuršių nerijos kaimuose buvo nelengvas, buvo juose ir muzikos. Tad ir gimtadienyje senovės kultūrinę etninę programą pristatė, apie vėtrunges dainavo folkloro ansambliai „Agila“, „Giedružė“, Šilutės „Ramytė“, šoko „Rusnietis“.

Žaidimui duotas startas

Šiemetinis vėtrungių gimtadienis – tai ir pernai pradėto žaidimo „Vėtrungių kelias“ šiemetinio tęsinio pradžia. O gimtadienio kulminacija neabejotinai tapo dviejų senovinių Pamario krašto laivų – venterinės burvaltės „Rusnietis“, kurią vedė rusniškis Kęstutis Laukevičius, ir 17,5 m ilgio reizinės „Dreverna“, pagamintos švėkšniškio Vytauto Bliūdžiaus, sutikimas. Nelengvai prisišvartavusi didžiulė reizinė atplukdė ir projekto partnerius iš kitų etnokultūros centrų, ir Savivaldybės Kultūros skyriaus vedėją Vilmą Griškevičienę.

J.Pancerova neslėpė, kad vienu pagrindinių kriterijų renkantis vietą vėtrungės gimtadienio šventei buvo upės vingis, mat tik čia gali atplaukti laivai.

Sutikti garsiais šūksniais laivų ekipažai irgi suko prie scenos, kur sveikinimo žodžius tarė savivaldybės vadovai Vytautas Laurinaitis ir Virgilijus Pozingis. Jie pasidžiaugė puikia Šilutės KPC darbuotojų idėja surengti „Vėtrungių kelio“ žaidimą, nes vėtrungė geriau nei kas kitas išryškina Mažosios Lietuvos regiono išskirtinumą ir linkėjo, kad tądien pristatyti laivai tarnautų šio regiono kultūrai bei gero vėjo jiems.

Pagaliau buvo duotas startas „Vėtrungių kelio“ žaidimui. Žaidimo dalyviai galėjo iškart išbandyti savo jėgas mažajame „Vėtrungių kelyje“, ieškodami čia pat saloje paslėptų žaidimo simbolio – vėtrungėlės dalių. Žinoma, buvo ir „Vėtrungių gimtadienio“ tortas, ir tradicinė kafija.

Daugiau nuotraukų „Šilutės naujienų“ albume!

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.