Dvi esminės naujovės
Dalis numatomų pakeitimų susiję su ES direktyvomis. Pradedant nuo 2017 m. ES teisėje buvo pakeitimų dėl vidaus vandens transporto priemonių klasifikacijos, techninių apžiūrų, mokymo, pramoginių laivų laivavedžių, avarijų saugos tyrimų, keleivių ir bagažo gabenimo. Priėmus Kodekso pakeitimus vyks ir mažiausiai 7 poįstatyminių aktų korekcija.
Svarbiausios dvi esminės naujovės. Keleivių vežimas reguliariaisiais reisais bus atskirtas nuo keleivių vežimo užsakomaisiais ar turistiniais reisais. Bus nustatyta, kad komercinis keleivių ir bagažo vežimas galės būti vykdomas tik įregistruotomis vidaus vandenų transporto priemonėmis.
Dar viena esminė naujovė tai, kad Lietuvos transporto saugos administracija laivų technines apžiūras perduos vykdyti atestuotiems juridiniams asmenims, organizacijoms. Tai daroma dėl to, kad už technines apžiūras imama valstybės rinkliava nepadengia sąnaudų, veikla yra iš dalies finansuojamas iš valstybės biudžeto lėšų. Iš to seka, kad laivų apžiūros, perdavus jas atestuotiems specialistams, ateityje greičiausiai brangs ir gana ryškiai.
Neliks išimčių komercijai
Dabar galiojančiame Vidaus vandens transporto kodekse pramoginis laivas apibrėžtas kaip bet kurio tipo ir bet kuriuo būdu varomas sportui ir pramogoms skirtas laivas, kurio korpuso ilgis yra nuo 2,5 iki 24 metrų.
Keičiant kodeksą pramoginio laivo apibrėžime ilgis nebebus taikomas. Pramoginiu laivu bus laikomos tos vidaus vandens transporto priemonės, kurios nėra burinė jachta, keleivinis laivas, keltas ar tarnybinis laivas.
Numatoma, kad vidaus vandenų transporto priemones, kurių variklio galingumas iki 19kW (25 AG), bus galima valdyti ir neturint laivavedžio pažymėjimo. Taip pat nereikės registruoti pakabinamų variklių, kurių galingumas neviršys 19kW (25 AG).
Bus griežtinama dabar galiojanti tvarka dėl laivų registravimo. Dabar Vidaus vandenų laivų registre nereikėjo registruoti sportinių ir pramoginių laivų (vandens dviračių, valčių, būrinių jachtų iki 6 metrų, turistinių plaustų iki 500 kg) net ir tuo atveju, jei jie naudojami komercijai. Atlikus Kodekso pakeitimą, šiuo metu neregistruotinos priemonės turės būti registruojamos, jeigu jomis vykdoma komercinė veikla. Taip pat kasmet, išskyrus 3 metų išimtis naujiems laivams, turės būti atliekama visų komercinių vandens transporto priemonių apžiūra.
Iki šiol Kodekse nebuvo reglamentuota, kokiais atvejais atliekamos laivų neeilinės techninės apžiūros. Pakeitimuose bus reglamentuota, kokiais atvejais atliekama vidaus vandenų laivų, žvejybos laivų, plūduriuojančių įrenginių, plūduriuojančių priemonių, mažųjų laivų neeilinė techninė apžiūra.
Laivavedžių egzaminavimo pokytis
Pagal dabar galiojančią tvarką vidaus vandenų transporto specialistus ir motorinių pramoginių laivų laivavedžius rengė akredituotos mokymo įstaigos, įmonės ar organizacijos.
Laivus pasirengusius valdyti asmenis egzaminavo Lietuvos transporto saugos administracija. Praktinių gebėjimų tikrinimas nebuvo reglamentuotas, bet realiai jį vykdė valstybės institucijos.
Naujame Kodekse ketinama numatyti, kad rengimo ir egzaminavimo tvarka nesikeis. Praktinis žinių tikrinimas bus perduotas akredituotoms mokymo įstaigoms, įmonėms ar organizacijoms. Ši sritis taps komercine ir, tikėtina, už ją reikės nemažai mokėti, nes laivą išlaikyti brangu, o norinčių tapti laivavedžiais ne tiek daug.
Akcentuota, kad priimant tokią nuostatą taikomas aviacijoje jau esantis modelis. Valstybinėms institucijoms yra per brangu išlaikyti praktinių gebėjimų tikrinimui reikalingus lėktuvus ar laivus, todėl ir pasirenkamas komercinis egzaminavimo modelis.
Vidaus vandens transporto kodekse taip pat numatoma sukonkretinti, kokių veiksmų privalės imtis kapitonas (škiperis) ar laivavedys įvykus vidaus vandenų transporto priemonės avarijai.