Jau trečius metus Šilutės F.Bajoraičio viešojoje biblioteka, bendradarbiaudama su Šilutės pirmąja gimnazija, sausio 25-ąją mini viduržiemį. Tą dieną bibliotekoje vyko renginys „Viduržiemio – Žynių dienos – apmąstymai“ tema „Kristijono Donelaičio „Metai“ – lietuvių valstiečių gyvenimo epas“.
„Metų“ ištraukas skaitė Šilutės pirmosios gimnazijos 3b klasės mokiniai ir dainavo etnografinis ansamblis (mokytojos Irena Arlauskienė ir Giedrė Pocienė).
Mokytoja I.Arlauskienė ir mokiniai pastebi, kad sausio 25-ąją nuo seno žmonės įdėmiai stebėdavo orus. Buvo tikima, kad tos dienos priešpiečio oras atitinka pirmąją, o popietinis – antrąją žiemos pusę. Jeigu tądien saulėta, buvo spėjama būsiant gražią vasarą ir gerus metus, jei debesuota – tais metais daug žmonių mirsią, jeigu lyja ar sninga – būsiąs brangymetis, nes javai supus, jei smarkus vėjas pučia – tarp žmonių kils dideli neramumai. Viduržiemis turi ir kitokių pavadinimų: tai Žynių, Kirmių diena, Krikštai (kumeliukų krikštynos).
Pasitikdami lietuvių grožinės literatūros pradininko K.Donelaičio 300 metų jubiliejų (1714 – 2014), gimnazistai su etnografinio ansamblio atlikėjais prabėgo „Rudens gėrybių“ eilutėmis, prisiminė lietuvių papročius, K.Donelaičio iškeltas moralines vertybes, Šilutės krašto istoriją.
Poema „Metai“, sukurti XVIII amžiaus 7-8 dešimtmetyje, pirmą kartą paskelbti 1818 m. padėjo pagrindus pasaulietinei grožinei lietuvių literatūrai. Tai keturių dalių poema, vaizduojanti to laikmečio būrų gyvenimą. K.Donelaitis parašė šį didelę vertę turintį kūrinį remdamasis tikrais įvykiais. Tikėtina, kad autorius glaudžiai bendravo su to meto baudžiavos kankinamais valstiečiais, todėl jam pavyko perteikti to meto žmonių gyvenimą: rūpesčius ir linksmybes, būtį ir buitį. Pasigėrėjimą kelia tai, kaip K.Donelaitis sugebėjo viską taip tiksliai perteikti, sukurti realistinį vaizdą.