„Dauguma šunis auginančių miestelėnų jau supranta, kad išvedus savo augintinį pasivaikščioti privalu ir jo paliktas krūveles susirinkti“, – tokią išvadą padarė ankstų antradienio rytą Šilutės parkus ir šunų vedžiojimo aikšteles apvažiavusi komisija.
Išties, pasidžiaugti yra kuo: palyginti su pernykščiu ar užpernykščiu pavasariais, gamtoje aptinkama žymiai mažiau tokių vietų, kur baisu pastatyti koją, o užkalbinti šunis vedžioję šilutiškiai vienas po kito traukė iš kišenių maišelius.
Tokie reidai po bundančią Šilutę, kuriuose dalyvauja policijos pareigūnai, Savivaldybės sanitarijos inspektorius Jonas Čeponis ir žiniasklaidininkai, jokia naujiena, populiarios šunų vedžiojimo vietos kasmet apvažiuojamos kelis kartus.
Tad ir antradienio rytą, kai į lauką vienas po kito išeina šuniukais vedini šilutiškiai, į atokesnes pieveles ir parkus pasuko Šilutės policijos pareigūno Remigijaus Aginto vairuojamas automobilis.
Turintys maišelius nuo tikrintojų nespruko
Tarp Gluosnių ir H.Šojaus gatvių plytinčioje aikštėje šunelius vedžiojo keli šilutiškiai, bet pamatę policijos automobilį keletas jų suskubo sprukti. Nebėgo tik p. Ala, vaikštinėjusi kartu su savo Bela. Moteriai nebuvo ko baimintis – ji turėjo maišelius savo šunelio ekskrementams surinkti, jos šunelis yra ir vakcinuotas.
Skardus mažojo Marselio lojimas neprašytus tikrintojus pasitiko prie Šyšos pylimo, kur Marselis vaikštinėjo su savo šeimininku Vytautu. Vyras irgi turėjo maišelį, sakė, kad jo šuniukas ir visus reikalingus skiepus turi.
Cintjoniškių gatvėje, šalia garažų esančioje šunų vedžiojimo vietoje, kasmet sutinkame p. Rūtą su anūkės augintine Bora. Buvusi ilgametė pedagogė sakė, jog ir pati kartais neištverianti – ne vieną šuns savininką sugėdinanti, kai mato, jog šis savo keturkojo krūvelę palieka ten, kur šis pritūpė. Tačiau gėdinti gėdos jausmo neturinčius kaimynus – bergdžias darbas, p. Rūta tuo jau ne kartą įsitikino. „Kartais jie mane už tai ir iškoneveikia“, – sakė ji.
Pensininkui rūpi miesto veidas
Kitokios taktikos ėmėsi kitas pensininkas – Jaunimo alėjoje gyvenantis Vitas. Vyras rodė net kelis kišenėje nešamus maišelius ir sakė, kad ne tik savosios Nikės, bet ir kitų „nesusipratėlių“ paliktas krūveles surenka.
„O ką darysi – negi paliksi? Juk gėda bus prieš tuos svečius, kurie pas mus atvyks. Negi leisime jiems Šilutę kaip „kakų“ nusėtą miestą prisiminti?“ – klausė jis.
Cintjoniškių gatvėje, šalia daugiabučių esančioje pievelėje, sutikome ir Virginiją su Čipu bei Vaidotą su Bela. Abu šeimininkai geranoriškai bendravo su tikrintojais, nes ir baimintis jiems nebuvo ko – abu buvo pasiruošę susirinkti savo keturkojų paliktas krūveles.
Gaila, bet tądien mažame Cintjoniškių gatvės parkelyje nepavyko sutikti dviejų baltų gražuolių, aplinkinių gyventojų „dvynukais“ vadinamų, ir jų šeimininko. Pasak vietinių, šis jaunas vyras aplinkinių tikrai negerbia – dar nė karto nėra pasilenkęs pakelti savo šuniukų „gero“…
Reidų dar bus
Ir J.Čeponis, ir R.Agintas pripažino, kad padėtis Šilutėje keičiasi į gerąją pusę: vis daugiau gyventojų pripažįsta, kad privalu sutvarkyti savo augintinio pasivaikščiojimo vietą, kad kitam, atėjusiam į gamtą ir įmynusiam į šuns paliktą krūvelę, nereikėtų koneveikti visų šunų augintojų.
Visgi dar teko matyti ir pridergtą Šyšos pylimo ar beželiančios pievos žolyną. Tai, pasak J.Čeponio ir R.Aginto, rodo viena – kad tokių tikrinimų dar reikia. Ir jų bus.
Pastebima, kad Šilutėje mažėja ir valkataujančių šunų ir kačių. Prie to prisideda ir beglobių gyvūnų gaudytojai iš Klaipėdos „Nuaro“. Juos Savivaldybės sanitarijos inspektorius kviečia, kai pats pastebi arba kiti šilutiškiai praneša, kad vienur ar kitur būriuojasi benamiai keturkojai.
Bet ir „Nuaro“ darbuotojai mūsų mieste kasmet sugauna vis mažiau beglobių.
Dar vienas tokių šeimininkams nebereikalingais tapusių gyvūnų gelbėtojas yra prieš kelis metus Šilutėje įsisteigusi VšĮ „Šilutės gyvūnų gerovė“. Įstaigos inciatorės Živilė ir Loreta bene pirmosios ėmėsi idėjos puoselėti civilizuotą mūsų krašto žmonių požiūrį į gyvybę. Pasitelkusios bendraminčius, vietos spaudą ir internetą moterys ieško laikinų ar nuolatinių namų gyvūnėliams, kuriuos išvijo tikrieji šeimininkai. Ir daugeliui jau surado namus.