Piktokos reakcijos sulaukė „Šilutės naujienų“ straipsnis apie Šilutės rajono savivaldybės sanitarijos inspektoriaus Jono Čeponio vykdytą reidą. Kovo pradžioje jis tikrino, ar žmonės laikosi šunų vedžiojimo taisyklių, peržvelgė rajono miestelių švarą.
„Kodėl sanitarijos inspektorius žiūri, kur koks šuniukas pridarė, o kad baisiai apdergtą turgaus viešąjį tualetą pamatęs žmogus geriau eina už kampo atlikti gamtinių reikalų, jam nerūpi…“, – piktinosi „Šilutės naujienoms“ paskambinusi moteris.
Tualeto sienas „puošia“… išmatos
„Gerai vyrams, jie, kaip šuniukai, už kampo nulekia… O ką daryti moterims? Paskęsti ten galima“, – komentavo turgaus viešojo tualeto problemą skambinusioji.
Šiuose tualetuose nėra nei popieriaus, nei šiukšlių dėžių kabinose, nei vandens rankoms nusiplauti, net durų kabliukai seniai išdraskyti.
Blanki šviesa veržiasi pro kabinų viršuje esančius langelius, tačiau, atrodo, geriau jau ji nešviestų: nuo išmatų ruduoja ne tik pačios tupyklos, bet ir plytelėmis, tiesa, jau išdaužytomis, dengtos sienos. Visa tai ne kokie gyvuliai, o patys žmonės apdergė, kaip tik galėjo.
Tiesa, prie įėjimo į tualetus stovi šiukšlių dėžė, bet ji – tarsi pajuokos objektas. Nes norint panaudotą popierių į ją išmesti, reikia su popieriuku rankose išeiti iš kabinos ir išsinešti jį į lauką. Dar vienas absurdas: prie tos lauke stovinčios dėžės kabo tvarkos reikalaujantis užrašas: „Labai prašome šiukšles mesti į dėžę. Nemeskite šiukšlių į tualetą“…
Švarus tualetas – rakinamas ir ne visiems žinomas
Turgavietės vadovas Alfonsas Vanagas teigė, kad šia lauko išviete mažai kas naudojasi, mat turgavietės halėje yra įrengtas modernus tualetas.
Ne turgaus dienomis jis užrakintas. Drabužių prekyba užsiimanti moteris sakė, kad, jeigu reikia į tualetą, eina rakto prašyti iš A.Vanago. Tačiau turgavietėje apsilankęs kraštietis ar miesto svečias neieškos, iš kur gauti tualeto raktą, jis eis ten, kur durys neužrakintos. Taip jis nukeliaus tiesiai į minėtąją bakterijų irštvą.
Vis dėlto prispyrus gamtiniams reikalams miesto turgavietėje gelbsti čia esančios kavinės – baro tualetas. Tiesa, ne kavinės klientams jis mokamas.
O ką daryti ne turgaus dienomis ar vakarais, kai nedirba nei baras, nei rakinamas halės tualetas? Sukti į bakterijų knibždėlyną ar tiesiog… daryti į kelnes?
Šeimininkas apie tualeto būklę nežinojo
Apie turgavietės higienos reikalavimus visiškai neatitinkančio viešojo tualeto nugriovimą A.Vanagas net negalvoja: „Juk į šį tualetą eina miesto žmonės, naudojasi juo. Negalime jo ne tik nugriauti, bet ir užrakinti. Jeigu užrakintume, žmogus prie durų pridergtų… Į šį tualetą eina pusės miesto žmonės, nes daugiau viešųjų tualetų šiame rajone nėra“, – apie turgavietės viešojo tualeto naudą pasakojo jos vadovas.
Tai, kad tualetas yra pridergtas ir žmogui baisu įeiti, jo šeimininkas nežinojo. Po pokalbio su „Šilutės naujienomis“ jis net neprašytas pažadėjo apžiūrėti tupyklų būklę. Būklę įvertino ir ėmėsi darbo – pirmadienį apsilankius turgavietės tualete, jis buvo nulietas vandeniu ir sienos nebeatrodė labai apdergtos.
Sanitarijos inspektorius tualetais nesidomi
Moters skundą perdavėme Savivaldybės sanitarijos inspektoriui J.Čeponiui. Tačiau jis nustebo, kad žmonės mano, jog rūpinimasis viešųjų tualetų higiena – jo darbas. Inspektorius sakė nei turgavietės, nei kitų viešųjų tualetų niekada nematęs. Skundą jis patarė perduoti seniūnijai, kuriai, J.Čeponio nuomone, priklauso rūpintis turgavietės tualeto švara.
Kaip inspektorius patarė, taip ir padarėme – susisiekėme su Šilutės seniūno pavaduotoju Algirdu Ivanausku. Tačiau ir jis neabejojo, kad šios problemos sprendimu turi rūpintis sanitarijos inspektorius – kontroliuoti viešųjų tualetų būklę.
„Turgavietė – privati valda. Raštiško skundo dėl nešvaros nereikia, užtenka ir žodinio. Tačiau mes, seniūnijos darbuotojai, negalime lįsti į privačią valdą – turgavietę, o Savivaldybės sanitarijos inspektorius tam turi visus įgaliojimus“, – sakė pavaduotojas.
Ir vėl kreipėmės į J.Čeponį, o inspektorius vėl atsikalbinėjo: kaip tik seniūnija, o ne jis turi įgaliojimus eiti į privačią valdą. Tačiau galiausiai inspektorius sutiko artimiausiu metu patikrinti turgavietės tualetų būklę.
50 ct už pasinaudojimą tualetu kelia juoką
Seniūnija rūpinasi miesto viešuoju tualetu, esančiu Lietuvininkų gatvėje. Čia dirba samdyta darbuotoja, kuri prižiūri švarą ir iš klientų už paslaugas ima po 50 ct. Tualeto darbo laikas – kasdien nuo 8 iki 19 valandos.
Tualetas tvarkingas, yra įrengtas ir moterų higienos kambarys. Tik Šilutės svečius užsieniečius nustebintų sovietinius laikus menančios tupyklos.
Tačiau pasak A.Ivanausko, keisti jų nežadama: esą šios tupyklos atitinka sanitarijos reikalavimus ir yra netgi higieniškai geresnės nei klozetai. Artimiausiu metu seniūnija planuoja paremontuoti laiptus, vedančius į šį tualetą.
Pavaduotojas tikino, kad gavus kokių skundų dėl šio tualeto darbo, tuoj pat į juos reaguojama. Tai patvirtino ir švarą tualete prižiūrinti darbuotoja.
Moteris pasakojo, kad čia apsilankantys žmonės dėl 50 ct kainos nepriekaištauja, atvirkščiai – kai kurie net juokiasi, kad taip pigu, nes tualetas gerai prižiūrimas.
Tik neįgalieji kartais padejuoja, kad nėra tualeto invalidams ir Klaipėdoje jiems tokie viešieji tualetai – nemokami.
Stotyje tualetas „pietauja“
Dar kitokia situacija Šilutės miesto stotyje įrengtame viešajame tualete. Tualeto raktas – pas kasos darbuotoją, tad pietų pertraukos metu keleiviams į tualetą geriau nenorėti, nes nebus kaip įeiti.
„Mačiau, kaip iš Kauno autobusu atvažiavusi moteris su vaiku nuskubėjo ieškoti tualeto ir sužinojo, kad bėdos prispirtas vaikas turi iškentėti pietų pertrauką. Argi tai normalu?“ – klausė šilutiškė.
Kasos darbuotoja sutiko, kad tai nėra normalu. Tačiau įeiti į tualetą galima tik tada, kai dirba kasa: nuo 6 iki 11 ir nuo 12 iki 18 valandos. Naktį tualeto durys irgi užrakintos.
„Vietiniai žmonės žino, koks tas mūsų tualetas, todėl net ir neina čia… Tik miesto svečiai, autobusui sustojus, ieško, kur yra tualetas. Prastokas jis: vienas klozetas, vyrai ir moterys juo naudojasi. Juk turėtų būti bent du skyriai. Klientų nevalų dažnai pasitaiko – pridergia. Kai valytoja spėja pamatyti, išvalo prieš įeinant kitam žmogui“, – pasakoja kasininkė.
Už pasinaudojimą stoties tualetu reikia mokėti 1 litą (pinigai „įmušami“ į autobusų stoties kasos aparatą). Tačiau, pasak kasininkės, vyrai mokėti pinigus ir lankytis šiame tualete vengia – jiems labiau patinka eiti tiesiog už kampo.
„Nespėjame kiekvieną rytą plauti sienų…“, – guodžiasi darbuotoja. Į sienas įsigėrusį šlapimą išduoda ir tamsios dėmės, ir aštrus kvapas.
Balutes prie stoties papildo ne tik miesto svečiai, vietiniai, bet ir vairuotojai, sustojantys pailsėti aikštelėje. Stoties valdžiai įgriso toks vairuotojų nevalyvumas, todėl neseniai tvorą, kurią vairuotojai „paženklina“, papuošė ironiškas plakatas: „Autobusą aš vairuoju – pailsėti čia sustoju. Tuo pačiu čia ir pridergsiu, ir visas šiukšles išbersiu. Kas čia ką man pasakys, kiaulės juk turiu akis“.
„Oi kaip pyksta vairuotojai dėl to plakato! Vis klausia, kas leido jį pakabinti. O kas jiems leidžia dergti?“, – šmaikščia idėja pamokyti šiukšlintojus džiaugiasi darbuotoja.