Skalūnų dujų tema pastaruoju metu tapo neabejotinai vienu iš svarbiausių diskusijų objektu ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europos Sąjungoje. Prognoziniai netradicinių angliavandenilių ištekliai tapo viena iš galimų alternatyvų, stiprinant visos Europos energetinę nepriklausomybę, o tokioms šalims kaip Lietuva atsiribojant nuo brangiai kainuojančių išteklių iš rytų.
Kita vertus, skalūnų dujų išgavimo technologija sukėlė gausybę pagrįstų ir nepagrįstų abejonių ir klausimų, o visa šia tema pateikiama informacija dažnai yra gana prieštaringa ir ne visuomet remiasi mokslininkų pateikiamais duomenimis.
Augantis visuomenės susidomėjimas ir Europos Sąjungos iniciatyva informuoti ir aiškinti visuomenei apie skalūnų dujų tyrimą, gavybos ekonominę naudą ir potencialios grėsmės aplinkai ir žmonių sveikatai prevenciją paskatino Lietuvos geologijos tarnybą prie Aplinkos ministerijos organizuoti aplinkos informacijos sklaidos ir viešinimo projektą „Skalūnų dujos Lietuvoje.
Saugi aplinka ir ekonominė nauda“ ir pakviesti aktyvius savo krašto piliečius prisijungti prie šio projekto, dalyvaujant projekto seminaruose. Projektas vykdomas nuo 2013 m. gegužės mėn. ir yra finansuojamas Aplinkos apsaugos rėmimo programos ir Europos Sąjungos lėšomis.
Pirmasis projekto visuomenės informavimo renginys vyks rugsėjo 4 d. Šilutėje (Lietuvininkų g. 17, II a.).
Renginyje dalyvaus geologijos, hidrogeologijos, aplinkos apsaugos ir kiti savo sričių specialistai, kurie pateiks objektyvią informaciją ir pasistengs atsakyti į labiausiai rūpimus klausimus.
Angliavandeniliai
Šilutės – Tauragės licenciniame plote, apimančiame maždaug 1800 kv.km teritoriją, į kurią patenka Šilutės, Tauragės, Jurbarko rajonai ir Pagėgių savivaldybė, 1750-2000 m gylyje galima aptikti organine medžiaga praturtintas uolienas.
Produktyvių uolienų storis minėtame plote svyruoja tarp 30-80 metrų.
Vakarinė ir pietvakarinė Lietuvos dalis turi nemažus kiekius ir itin aukštos kokybės naftos išteklių. Mažu sieros kiekiu pasižyminti nafta Lietuvoje išgaunama jau 23 metus. Nuo 1990 m. iki 2013 m. gegužės mėnesio iš viso yra išgauta 4,3 mln. tonų naftos. Nafta šiuo metu išgaunama iš 63 gręžinių.
Detaliai išžvalgyti geologiniai „juodojo aukso“ telkinių ištekliai Lietuvoje siekia 19,6 mln. tonų, o pradiniai išgaunamieji naftos ištekliai sudaro 6,6 mln. tonų. Parengtinai išžvalgyti naftos ištekliai (kurių tyrimas dar nebaigtas) siekia dar apie 1,8 mln. tonų (išgaunamieji 285,6 tūkst. t).
Šilutės rajono ribose yra nustatyti 3 naftos telkiniai (Šilalė, Pociai ir Uoksai). Tuo tarpu dar trimis Sakūčių, Vilkyčių ir Dieglių telkiniais dalinasi Šilutės ir Klaipėdos rajonai. Pagal pirmojo šių metų pusmečio duomenis nafta išgaunama iš penkių telkinių. Vieninteliame Uoksų telkinyje nafta nėra išgaunama. Visuose penkiuose naftos telkiniuose iki 2013 birželio 31 d. yra išgauta 1,3 mln. tonų naftos.
Vandenvietės, požeminis vanduo
Lietuva turi pakankamai dideles, geros kokybės požeminio vandens atsargas ir visoje Europoje išsiskiriame kaip vienintelė šalis vandentiekio sistemoms naudojanti tik požeminį vandenį, kuris savo kokybe yra gerokai pranašesnis už paviršinį.
Viešajam Šilutės rajono vandens tiekimui gėlas požeminis vanduo išgaunamas daugumoje iš viršutinės – apatinės kreidos požeminių vandens baseinų vandeningųjų sluoksnių. Šilutės rajono vandenvietėse gavybos gręžiniai į viršutinės – apatinės kreidos vandeninguosius sluoksnius yra santykinai seklūs, jų gylis nesiekia 100 metrų.
Žemės gelmių registre įregistruotos 48 vandenvietės, esančios Šilutės rajone. Ištekliai yra aprobuoti tik 5 iš jų. Aprobuotų išteklių kiekis siekia 14,5 tūkst. kub.m, maždaug toks vandens kiekis per parą gali būti panaudojamas Šilutės gyventojų, tačiau panaudojamas vandens kiekis tesiekia 2,5 tūkst. kub.m per parą.
Dar apie 2,3 tūkst. kub.m vandens per parą išgaunama vandenvietėse, kurių ištekliai nėra patvirtinti (aprobuoti).
Siekiant užtikrinti geriamojo vandens kokybę ir tinkamą vandenviečių apsaugą būtina sutelkti dėmesį į sanitarines apsaugos zonas (SAZ).
Kitos naudingosios iškasenos
Šilutės rajonas gali didžiuotis smėlio, žvyro, durpių bei akmens druskos telkiniais. Šiuo metu rajone yra 7 detaliai išžvalgyti smėlio ir žvyro telkiniai, kuriuose (2012-12-31) smėlio išteklių kiekis siekė 3556 tūkst. kub.m, žvyro – 687 tūkst. kub.m.
Šešiuose telkiniuose (Juknaičiai, Gaideliai, Katyčiai, Žiogaičiai, Degučiai, Juškaičiai) ištekliai yra naudojami. Šie ištekliai nėra vieninteliai, parengtiniai išžvalgytų smėlio ir žvyro išteklių kiekis atitinkamai siekia 1425 ir 1024 tūkst. kub.m. Perspektyvių plotų smėlio išteklių kiekis sudaro dar apie 10 917 tūkst. kub.m.
Šilutės rajonas išskirtinis ir tuo, kad jame gali būti kasama Lietuviška druska. Šiuo metu yra parengtiniai išžvalgytas Usėnų akmens druskos telkinys, kuriame yra 545 mln. tonų akmens druskos išteklių. Perspektyviame Gorainių plote akmens išteklių kiekis siekia 895 mln. tonų.
Žemės gelmių turtai Lietuvoje yra įkainoti milijardais litų, todėl dažnai sklandanti nuomonė, kad esame neapdovanoti gamtos turtais nėra teisinga. Kita problema, kad dažnai patys nemokame pasiimti ir išnaudoti to, kas duota gamtos, vadovaudamiesi nepagrįstomis baimėmis ar kažkieno interesais.
INFORMAVIMO RENGINIO
„SKALŪNŲ DUJOS LIETUVOJE. SAUGI APLINKA IR EKONOMINĖ NAUDA“
2013 m. rugsėjo 4 d.
Šilutė, Lietuvininkų g. 17, IIa. posėdžių salė
PROGRAMA
10.15-10.30 dalyvių registracija
10.30-12.00 paskaitos:
*Įvadas
* Skalūnai ir juose slypintys angliavandeniliai. Dr. doc. J.Lazauskienė, Lietuvos geologijos tarnyba
* Kaip išgaunami angliavandeniliai. Inž. I.Vaičeliūnas, UAB „Minijos nafta“
12.00-13.00 kava/arbata, užkandžiai
13.00-15.00 paskaitos:
* Šilutės krašto požeminis vanduo ir skalūnų taršos grėsmė. Dr. K.Kadūnas, Lietuvos geologijos tarnyba
Skalūnų hidroardymas ir žemės drebėjimai. Mgr. I.Janutytė, Lietuvos geologijos tarnyba
Skalūnų gavybos ūkiniai ir ekonominiai aspektai. Mgr. K.Švaikauskas, LR Energetikos ministerija
Skalūnų dujos: aplinkosauginiai reguliavimo aspektai ES ir Lietuvoje. Mgr. G.Giparas, LR Aplinkos ministerija
15.00-15.30 diskusija, pageidavimai
15.30-16.00 kava/arbata, užkandžiai
Norinčius dalyvauti prašytume registruotis šiuo adresu: petras.mereckas@gmail.com