Vietos plėtros strategijų taikinyje – darbo nerandantys miestiečiai

PliksnysMažamečius vaikus auginančios moterys, priešpensijinio amžiaus žmonės, darbingi, tačiau darbo nerandantys asmenys – jau netrukus šioms socialinėms grupėms atsiras daugiau galimybių įsitraukti į darbo rinką.

Didesnes galimybes ieškant darbo, o gal net pačiam pradedant savo verslą ar individualią veiklą suteiks Europos Sąjungos (ES) fondų remiamos iniciatyvos. Jas kuriant ir įgyvendinant kaip lygiaverčiai partneriai dalyvauja ne tik valdininkai, nevyriausybinių organizacijų bei bendruomenių nariai, bet ir verslo atstovai. Keliose dešimtyse šalies miestų ir miestelių netrukus prasidės vietos plėtros strategijų įgyvendinimas. „Ankstesniu, 2007-2013 m. ES finansavimo laikotarpiu priemonės „Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“ nebuvo. Tiesa, Žemės ūkio ministerija dar nuo 2004 m. įgyvendino panašias veiklas, tačiau jos visos buvo nukreiptos į kaimiškąsias vietoves, o ši priemonė yra skirta būtent miestams“, – aiškino priemonę administruojančios Vidaus reikalų ministerijos (VRM) Regioninės politikos departamento direktorius Arūnas Plikšnys.

Šia priemone siekiama pagerinti žmonėms vietines įsidarbinimo galimybes ir padidinti socialinę integraciją, tam pasitelkiant vietos bendruomenių, verslo ir savivaldos atstovų ryšius. „Priemonės taikinys yra didesnis gyventojų verslumas ir užimtumas. Planuojama, kad įgyvendinant vietos plėtros strategijas tikslinėms grupėms priskiriamų žmonių dalis darbo rinkoje išaugs 20 proc.“, – sakė VRM atstovas.

Rengiant ir įgyvendinant vietos plėtros strategijas sutelkiami visų vietos partnerių ištekliai – tiek aktyvių bendruomenės narių, tiek tikslinių grupių dalyvių, kurių socialinės integracijos ir įsitraukimo į darbo rinką yra siekiama. Į vietos plėtros strategijų įgyvendinimą įtraukiamos miesto bendruomenės, verslas ir vietos valdžia, sukuriant bendradarbiavimo tinklus, leidžiančius miestų vietovėse pasireiškiančias problemas visoms suinteresuotoms grupėms spręsti kartu.

Tikslas vienas, priemonės – skirtingos

Finansinę paramą vietos plėtros strategijų rengimui galėjo gauti miestų vietos veiklos grupės (VVG), sudarytos iš savivaldos, verslo ir nevyriausybinių organizacijų ir/ ar bendruomenių atstovų. Kiekviena VVG – o jų miestuose įsisteigė 61 – gavo po beveik 4 tūkst. eurų, skirtų parengti vietos plėtros strategijai.

Strategijas vertinę ekspertai nusprendė paramą skirti 23 pareiškėjams. Šiems bus skiriamos lėšos ir strategijų įgyvendinimui administruoti. Vėliau, jau trečiajame etape, miestų VVG skelbs konkursus nevyriausybinėms/ bendruomeninėms organizacijoms ir savivaldai bei verslui, o pastarieji galės siūlyti savo projektus, padėsiančius įgyvendinti vietos plėtros strategijose suplanuotas veiklas.

Iš 23 pareiškėjų, kurių parengtos strategijos buvo patvirtintos, šešios strategijos yra 5 didžiųjų miestų. Vilnius, Klaipėda, Šiauliai ir Panevėžys įgyvendins po vieną vietos plėtros strategiją, Kaunas – dvi. „Didieji miestai privalo įgyvendinti tokias strategijas, kadangi jos yra vykdomų investicijų miestuose dalis. Didžiųjų miestų vietos veiklos grupės turėjo tiesiog kokybiškai parengti strategijas“, – aiškino A. Plikšnys.

Likusias 17 patvirtintų strategijų parengė vidutiniai ir mažesni miestai: Utena, Rietavas, Zarasai, Anykščiai, Biržai, Švenčionys, Kupiškis, Mažeikiai, Visaginas, Kaišiadorys, Jonava, Garliava, Prienai, Pakruojis, Pagėgiai, Varėna ir Šilutė.

Vidutinių ir mažesnių miestų grupėje finansavimas skirtas tik geriausių strategijų įgyvendinimui ir administravimui, nes tokiuose miestuose įgyvendinti vietos veiklos strategijas, priešingai nei didiesiems miestams, nėra privaloma. „Kadangi strategijas parengusios VVG veikia labai skirtingose vietovėse – nuo tokių mažų kaip Rietavas iki didesnių miestų kaip Mažeikiai ar Utena, šiek tiek skirsis ir strategijose numatytos priemonės tikslui pasiekti. Tačiau visų jų tikslas yra pagerinti darbingų gyventojų padėtį darbo rinkoje ir mažinti socialinę atskirtį.

Dažniausi strategijose numatyti keliai tai pasiekti – įvairios verslumo dirbtuvės, gyventojų perkvalifikavimas, socialinio ir bendruomeninio verslo modeliai, verslo starto paslaugų paketas norintiems pradėti savo verslą, nauji bendradarbiavimo tinklai, bendrųjų socialinių ir kitų reikalingų paslaugų teikimas“, – vardino A. Plikšnys.

Strategijose numatyta, kad jos apims bemaž 15 tūkst. tikslinių grupių atstovų. Patvirtintoms strategijoms numatoma skirti beveik 14,7 mln. eurų. ES paramos lėšomis gali būti dengiama 85 proc. projekto vertės. Apie pusę likusių 15 proc. finansuoja valstybė, o kitos pusės prisidėjimą turi užtikrinti į VVG susibūrę verslo, savivaldos ir nevyriausybinių organizacijų atstovai.

„Pareiškėjams tenkanti finansinė dalis tikrai nėra didelė. Be to, vietos veiklos grupės nariai gali prisidėti ne vien finansiškai, bet ir, pavyzdžiui, žmogiškaisiais ištekliais“, – teigė VRM atstovas. Vienai miesto vietos plėtros strategijai įgyvendinti skiriama nuo 0,3 mln. iki 1, 5 mln. eurų.

Ieškos papildomų lėšų

Tinkamomis įgyvendinti pripažintų strategijų buvo ir daugiau, tačiau visoms joms skirti paramą trūksta lėšų. Todėl dar 24 strategijos kol kas yra rezerviniame sąraše. Šioms strategijoms įgyvendinti reikalinga paramos suma siekia 13,1 mln. eurų. Tikimasi, kad joms įgyvendinti lėšų pavyks rasti kartu su Finansų ir kitomis ministerijomis perskirsčius pagal kitus prioritetus teikiamą paramą. Dar 11 pateiktų strategijų buvo atmestos, nes jos buvo netinkamai parengtos.

„Kai kuriais atvejais pareiškėjai galbūt iki galo patys nesuprato, ką nori padaryti, ir jų strategijos buvo parengtos nekvalifikuotai, nesilaikant aiškių reikalavimų ir atrodė nepakankamai apgalvotos“, – aiškino VRM Regioninės politikos departamento direktorius. Be to, kai kurios savivaldybės nepasinaudojo galimybe gauti papildomų taškų, kurie skiriami už, pavyzdžiui, kartu su kitu miestu įgyvendinamą strategiją ar pabėgėlių integracijai skiriamas priemones, ir jų į savo strategijas tiesiog neįtraukė.

Lrytas.lt inf.