Vasarai riedant į antrąją pusę tradiciškai Žolinės dieną „Vilko pėdomis“ nužygiuoja ir Saugų seniūnijos Vilkyčių kaimo žmonės. Šiemet ši aktyvi bendruomenė irgi surengė savo kasmetinę šventę, kurios metu ir vėl pasidžiaugė gražiu būreliu savo ilgaamžių bei juos keičiančių ir bendruomenę praturtinančių naujagimių, gražiausiai sodybas besitvarkančiais bei dainuojančiais ir šokančiais savo žmonėmis.
Be to, jie praturtėjo žiniomis apie vasaros brandos šventę – Žolinę, visą dieną pramogavo ir tiesiog bendravo su seniai matytais kaimynais, o vakare gėrėjosi… ekologiškais fejerverkais.
Dangų nušvietė ekologiški fejerverkai
Vilkytiškiai jau ne vienerius metus turi ypatingą tradiciją – Žolinės dieną švęsdami svečius žavi šiaudų skulptūromis. Bene prieš 4 metus šią originalią idėją įgyvendinti pradėjęs kalvis Darius Vilius tradiciją tęsia iki šiol.
Šiemet irgi iš Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių, Dituvos, Šernų, Kintų ir kitų vietovių suvažiavę keliolika pynėjų – suaugusiųjų ir vaikų – kas tris, kas vieną dieną pynė šiaudines skulptūras. Prie kelio į uostamiestį, šalia tilto per Veiviržą sustojo saulute ir lietuvišku sodu pavadintos skulptūros, po poros dienų buvo baigta ir Vilkyčių simbolio – kaukiančio vilko skulptūra.
Po šventės kai kurie internautai komentavo, jog įgyvendinti tokią idėją turėtų padėti visa vietovės bendruomenė.
Taip pat siūloma, kad sukurtos šiaudinės skulptūros pagyventų ilgiau – kaip puošmenos.
D.Vilius sakė, jog šįkart kai kurios skulptūros ir pabus gal iki rudens, gal ir dar ilgiau – kol, anot jo, pati gamta pasakys, kad joms jau laikas iškeliauti.
Bet trys šiaudiniai kūriniai tradiciškai buvo sudeginti Žolinės dieną, 23 valandą.
„Šilutės naujienoms“ D.Vilius išdavė šią tradiciją vadinantis ekologiškais šventės fejerverkais. Ir jau puoselėjantis idėją kada nors išauginti kur kas rimtesnį renginį – galbūt etnostovyklą. Anot jo, visada laukiami ir visi bendraminčiai, norintys prisidėti prie šios žemiškos kūrybos.
Vilkytiškiai žino, kaip švęsti Žolinę
Kol pynėjai rišo ir statė šiaudines skulptūras, tradicinėje švenčių vietoje – kaimo centre esančiame parkelyje – būriavosi pirmieji šventės laukiantys vilkytiškiai. Kas saldumynais ar gira gomurį palepino, kas tiesiog su kaimynais šnektelėjo ir įspūdingai papuošta šventės scena pasidžiaugė. O mažieji nepavargdami linksminosi ant batuto ir jodinėdami Rasos Pociūtės vadeliojamu Brendžiu ar Editos Lizdenytės poniu Artemonu. Abu žirgeliai kantriai ir geranoriškai laukė, kol jaunieji jojikai įsitaisys jiems ant nugaros.
Į šventės sceną užlipusi šventės vedėja Vaida Skuodienė buvo pažįstama daugeliui, mat čia yra gimusi ir augusi. Ir nors dabar gyvena Gargžduose, tačiau veda nebe pirmąją savo gimtojo kaimo šventę.
Vedėjos žodžiai, jog Rasos – Joninės yra tarsi žmogaus jaunystė, o Žolinė – jau branda, susikaupimo ir rimties metas, privertė suklusti visus susirinkusiuosius, nes dar kartą priminė, jog jau atėjo ir vasaros branda… Vedėja priminė nuo seno žinomas šios dienos tradicijas, kurių pagrindinė – jog tądien rišamos ir šventinamos žolynų puokštelės, ir tikėta, kad jas išsaugojusių namus visus metus lydės darna ir aplenks ligos.
Tiesa, šiandien, vedėjos pastebėjimu, nemaža dalis lietuvių nebežino, kaip švęsti Žolinę ir ar iš viso jos laukti. Vilkytiškiai, anot jos, tai gerai žino, nes tądien turi galimybę pabūti vieni su kitais ir pasidžiaugti kartu per metus nuveiktais darbais.
Pagerbė ir mažiausius, ir seniausius
Vilkytiškius sveikino vienintelis svečias – Šilutės rajono meras Vytautas Laurinaitis. Jis pasidžiaugė, kad apylinkės žmonės vieninteliai pataikė geriausią orą savo kaimo šventei. Vilkyčių bendruomenė, anot mero, yra viena aktyvesnių, vis nerimstanti ir ko nors prašanti iš Savivaldybės. Jis linkėjo, kad ji tokia ir išliktų, ir dovanojo magnolijos medelį.
Dovanėlę ir gėlių meras įteikė ir Saugų seniūnei Daliai Rudienei, ką tik šventusiai, jo žodžiais tariant, tarpinį jubiliejų.
Seniūnė savo ruožtu dėkojo Vilkyčių bendruomenės centro „Viltis“ pirmininkui Antanui Jonušui, kuris su bendraminčiais surengė gražią šventę, ir dovanojo pyragą, kurio po lapelį galėtų paskanauti visi bendruomenės nariai.
Kol maršus trenkė Inkaklių „Ašvelė“, sukosi vilkytiškių šokių kolektyvo „Veiviržas“ ir mažųjų priešmokyklinukų šokėjų poros, aikštėje jau būriavosi iš anksto sukviestos jaunos poros su savo mažyliais – per metus gimusiais naujausiais Vilkyčių bendruomenės nariais. Tad dovanėlės atiteko Milėjos Antužytės, Manto Būdvyčio, Alisos Davlevič, Adomo Genio, Milantės Keizerytės, Gustės Lygnugarytės, Liucijos Mauricaitės, Beno Pivoriaus, Nojaus Pušinskio, Tajaus Rimkaus, Airono Šerpatausko, Ramintos Ūselytės ir Herkaus Zuzevičiaus tėveliams.
Vilkytiškiai pagarbą kasmet išreiškia ir vyriausiems kaimynams – 90-ies ir dar solidesnius gimtadienius švenčiantiems senoliams. Šiemet pagerbti 90-metė vilkytiškė Ona Švelnienė, 91-erių sulaukusios vilkytiškės Aniceta Baltmiškienė, Boleslova Armalytė ir Marta Jackivienė, 92 metų sukaktis mininčios Adolfina Jucienė iš Dieglių, Barbora Žemgulienė iš Pangirių, Domicelė Pokvytaitė iš Sakūtėlių, 93-ejų sulaukę Sakūtėliuose gyvenanti Valerija Jurčienė bei Petras Uselis iš Stankaičių, vos metais juos pralenkęs vilkytiškis Povilas Gudžiūnas ir vyriausia apylinkės ilgaamžė, 96-uosius baigusi vilkytiškė Stasė Rumšienė.
Bendruomenė dėkojo ir apdovanojo ir pavyzdingai savo sodybas prižiūrinčias šeimas: Virginiją ir Valdemarą Bružus, gyvenančius Vilkyčiuose, Antaną Grauslį iš Aisės kaimo, lankupiškius Oksaną Bagdonaitę ir Tomą Kuzminską bei Virginiją ir Valentiną Gečus iš Čiūtelių.
