Vilkyčių ilgaamžės paslaptis – nepykti

Sakoma, kad žmogaus veidas – tarsi atversta knyga, kurioje laikas surašo visą tiesą apie nugyventas dienas. Žvelgiant į 95-uosius einančią vilkytiškę Marijoną Mockuvienę matyti, kad jos knygoje nėra pykčio ar kartėlio eilučių. Nors nugara palinkusi nuo metų naštos, o rankos išraižytos gilių raukšlių, Marijonos žvilgsnis išliko skaidrus, o protas – aštrus, tarsi laikas būtų nusprendęs kitaip.

Marijonos motinystės kelias nebuvo klotas rožių žiedais. Per savo ilgą gyvenimą ji pasauliui padovanojo tris gyvybes, tačiau likimas lėmė užauginti tik du vaikus. Būtent ši patirtis, o ne sėkmės ar turtai, suformavo jos gebėjimą branginti kiekvieną akimirką. Marijona neakcentuoja to su skausmu, ji kalba kaip apie gyvenimo pamoką, patvirtinančią, kad meilė vaikui, artimajam, kaimynui yra didesnė už netektį.

Marijona didžiuojasi penkiais anūkais ir trimis proanūkėmis. Užauginti du vaikai šiandien jos didžiausias pasididžiavimas. Jos namuose visada kvepia arbata, o pokalbiai su ja niekada nebūna paviršutiniški. Marijona vis dar domisi pasaulio įvykiais, skaito knygas ir stebina aplinkinius savo atmintimi – ji prisimena ne tik savo, bet ir artimųjų gimtadienius. Mėgstamiausios TV laidos – „Auksinis protas“ ir panašios.

Vilkytiškiai sukaktuvininkę pagarbiai vadina vaikščiojančia enciklopedija. Vilkyčiuose ji gyvena jau 6 dešimtmečius, o atvyko iš Dzūkijos, gavusi paskyrimą. Visą gyvenimą dirbo žemės ūkio specialiste.

Kas daro šią moterį ypatinga? Tai jos malonus būdas. Šių laikų skubančiame pasaulyje Marijona yra ramybės sala. Ji nesiskundžia sveikata ar kažkokiu nepritekliumi, nors sunkumų netrūksta. Kiekvieną svečią ar kaimyną ji pasitinka su jaunatviška šypsena. „Gyvenimas per trumpas pykti ant vakarykštės dienos“, – taip galima apibendrinti moters gyvenimo nuostatas.

M. Mockuvienė – gyvas įrodymas, kad senatvė neprivalo būti liūdna ar vieniša. Jos ilgaamžiškumo paslaptis, regis, slypi ne tik genuose ar mityboje, o šviesiame prote, gebėjime išlikti dėkingai. Ji moka klausytis – tai reta savybė, kuri pritraukia ir jaunus žmones sėstis šalia ir pasikalbėti, savo nuomonės ji niekam nesistengia piršti. Būdama 95-erių, ji ne tik stebi gyvenimą pro langą. Ji jame dalyvauja savo maldomis, pasakojimais ir ta nepaaiškinama šiluma. Tai moteris, kuri ne tik nugyveno amžių, bet ir suteikė tam amžiui prasmę.

O ilgaamžiškumo receptas, pasak sukaktuvininkės, paprastas „Reikia būt nepiktam, su visų nuomone sutikti, kaip yra taip gerai, ir nesinervinti dėl svetimų reikalų“, – su šypsena paslaptį atskleidžia ji.