Žolinės šventė Vilkyčiuose „Vilko pėdomis“ šiemet buvo kaip niekad gausi dalyvių, žiūrovų ir pramogų. Tai todėl, kad šiemet Vilkyčiuose surengta visos Saugų seniūnijos bendruomenių šventė.
Bendruomenių Saugų seniūnijoje – gausu kaip niekur kitur, tad ir ruošėsi renginiui beveik visa seniūnija: vieni apvažiavo visus kaimus, ieškodami skoningiausiai tvarkomų sodybų, kiti asmeniškai į šventę pakvietė beveik tris dešimtis 80-mečių ir pusšimčio naujagimių tėvelius, dar kiti ieškojo įvairiausių žanrų meno kolektyvų, kvietė aukštus svečius.
Išlaikė vilkytiškiai ir dar vieną, tik jiems būdingą tradiciją – šiaudinių skulptūrų pynimą bei ugnies šou, kai tos skulptūros paskendo liepsnose…
Skulptūras išlydėjo ugnimi
Pirmadienį važiavusieji pro Vilkyčius jau nuo pusiaudienio galėjo gėrėtis šalia senosios mokyklos dygstančiomis šiaudinėmis skulptūromis. Kaip ir kasmet, jų pynimą organizavo ir nemažai savanorių talkininkų sulaukė šios idėjos iniciatorius Darius Vilius. Kartu su Dariumi darbavosi ir būrelis Priekulės jaunimo erdvės atstovų, organizacijos „Krikragaa“ nariai ir net iš tolimosios Ispanijos atvykęs menininkas, trumpinantis savo dvigubą pavardę ir prisistatantis Jordi NN.
Vyrų planuose buvo 6 šiaudinės skulptūros – baltų ženklai. „Jeigu suspėsim tiek padaryti“, – sakė mitriai kartu su gargždiškiu Kęstu „Gyvybės medį“ pinantis D.Vilius.
Suspėti jie planavo iki šventės oficialaus atidarymo, o tos pačios Žolinės vakarą buvo numatyta ką tik užgimusius kūrinius paversti plėnimis.
„Negi negaila? Paliktumėt pasigėrėti nors dieną, kitą“, – prašėme iniciatorių. Tačiau išgirdome atsakymą, kad reikia žmonėms „to tauresnio ritualo, tos ugnies, kuri Vilkyčiuose ir fejerverkus pakeičia“.
Nors aplinkui skulptūrų aikštę stovi ne viena sodyba, iniciatyvos autoriai sakė nesibaiminantys, kad nemenkas vėjas kokią žiežirbą nuneštų ant kurio nors stogo. Anot jų, tokia galimybė būtų tik tuo atveju, jei jie darytų ką nepagarbaus gamtai. Tuo tarpu šis baltiškų ženklų pynimas – jau trečiasis vilkytiškių bandymas pabudinti protėvių istoriją – negali turėti tokių neigiamų pasekmių.
Ir kai atėjus tamsos metui skulptūros išties paskendo liepsnose, atrodė tikrai magiškai.
Sužinojo Žolinės tradicijas
Šventės vietoje šurmulinga buvo jau nuo popietės. Vieni šventės dalyviai didžiąsias šaškes kilojo, kiti prekybininkų atvežtus gardumynus ragavo, kokį įdomesnį suvenyrą ar papuošalą apžiūrinėjo, akies taiklumą šaudykloje bandė.
Pramogų netrūko ir mažiesiems: vieni jų kur buvę kur nebuvę vis suko prie batuto, kitų eilės nusidriekė prie Editos Lizdenytės ir jos brolio Augusto vadeliojamų ponių. Norinčiųjų pasivažinėti Čarlio traukiama karietaite ar pajodinėti Artemonu buvo tiek daug, kad išradingai papuošti poniai poilsio valandėlių neturėjo. O drąsesni vaikai, kad ir ant specialios pakylos pasilypėję, ir ant tikro žirgo sėdo.
Scenoje vieni kitus keitė saugiškiai ir iš toliau atvykę meno kolektyvai, o šventės vedėja, buvusi vilkytiškė, dabar – Gargždų kultūros centro projektų vadovė Vaida Ubartienė supažindino su Žolinės prasme ir tradicijomis. Anot vedėjos, tądien šventinti žolynai turi magišką galią: jie saugo namus nuo gaisrų ir kitų negandų, šventintomis morkomis ir burokais anksčiau net gydė gyvulius.
Pagerbė jubiliatus ir gražiausiai besitvarkančius
Senos saugiškių tradicijos yra savo šventės metu pagerbti nuo šventės iki šventės gimusius kūdikius ir 80 metų sulaukusius senolius. Šiemet ir naujagimių, ir jubiliatų buvo ypač gausu: pirmųjų – 53, antrųjų – 29. Ir nors atvyko ne visi, seniūnijos ir pagrindinės renginio rėmėjos – UAB „Germanika“ dovanos bus perduotos visiems.
Didelį darbą atliko komisija, kuriai teko apvažiuoti grožiu garsėjančius seniūnijos kampelius ir išrinkti įspūdingiausiai besitvarkančias įmones, sodybų ir daugiabučių gyventojus.
Dovanos ir padėkos raštai įteikti Vilkyčių pagrindinės mokyklos vadovams, vilkytiškiams Elenai ir Jonui Geniams, Žemaitkiemyje gyvenantiems Egidijai ir Raimundui Sasnauskams, daugiabučio Saugose, Mažosios Lietuvos g. 22, gyventojams. Už norą dirbti gražioje aplinkoje padėkota kavinės „Sotus vilkas“ vadovui Simui Budriui, už savame kieme sukurtą žiedų sodą – vilkytiškiams Danutei ir Stasiui Matoniams, už kultūros paveldo saugojimą ir puoselėjimą – Petreliuose, Kukorų g. 4, gyvenantiems Astai Sinskaitei ir Rimantui Pilibavičiui, už norą gyventi gražioje aplinkoje – Lankupiuose, Minijos g. 11, stovinčio daugiabučio gyventojams.
Kukorų kaime, Mažosios Lietuvos g. 49, gyvenantys Danutė ir Petras Bagdonai pelnė padėkos raštą už tai, kad puoselėja natūraliam kraštovaizdžiui draugišką sodybos aplinką, vilkytiškiai Virginija ir Henrikas Jucevičiai – už ieškojimus ir atradimus, o Algis Galavčenko iš Saugų – už išlaikytą sodybos stilių.
Už meilę savo kaimui ir etninių tradicijų sklaidą padėkota Dariui Viliui ir Vilkyčių bendruomenės „Viltis“ nariams, o už šventinės nuotaikos kūrimą – bendrovei „Germanika“, kurioje dirba daugiau nei 150 Saugų seniūnijos žmonių. Šios įmonės atstovai taip pat dėkojo savo buvusiems darbuotojams.
Sveikino seniūnę ir bendruomenes
Vilkytiškius sveikinęs Seimo pirmininkės pavaduotojas Kęstas Komskis pastebėjo, kad jie švenčia tuomet, kai visi yra jau pailsėję ir „saulės pasisėmę“. Jis linkėjo, kad šios seniūnijos bendruomenė visada būtų tokia sutelkta, kokia yra šiuo metu, o puokštę gėlių įteikė gimtadienį ką tik atšventusiai Saugų seniūnei Daliai Rudienei.
Seniūnei gėlių įteikė ir Seimo narys Artūras Skardžius, kartu palinkėjęs ir toliau burti vietos bendruomenę. Susirinkusiesiems jis priminė, kad Žolinė simbolizuoja ir Derliaus šventę, ir linkėjo, kad tądien krašto kloniai aidėtų nuo dainų.
Rajono meras Vytautas Laurinaitis su Bendruomenių metais pasveikino visas seniūnijos bendruomenes, kurių čia yra net 7, ir įteikė padėkos raštus jų vadovams. Prie mero sveikinimų prisidėjo ir seniūnė D.Rudienė, padėkojusi savo žmonėms už drąsą keisti gyvenimą, į kurią, anot jos, sudūžta visos negandos.
Ilgai dar plojo vilkytiškiai meno kolektyvams, dainavo, šoko ir bendravo su kaimynais.
