Originaliais akcentais – pagoniškomis ir krikščioniškomis tradicijomis – antrąją savo kaimo šventę „Vilko pėdomis 2015“ apipynė Saugų seniūnijos Vilkyčių kaimo žmonės.
Žolinės proga čia surengtas šiaudinių skulptūrų pleneras, kurio vaisiai šventės vakarą suliepsnojo ir nušvietė visos apylinkės dangų. O šventės dieną pagerbti senjorai ir mažiausieji bendruomenės nariai, aktyviausiai sportuojantys ir gražiausiai besitvarkantys kaimynai, duoklė atiduota ir pačiai deivei Žemynai, ir… gyvenvietės pavadinimo kaltininkams – vilkams, mat kaip tik jų pėdos puošė ir sceną, ir išdalintus suvenyrus.
Šiaudinės skulptūros virto pelenais
„… Kad šviesa sklistų, kad darna gimtų, kad taurūs jausmai mus lankytų, metas ir vėl atiduoti dalelę savęs kūrybai. Žemiškai, švelniai prisiliesti prie istorijos, savo šaknų“, – taip savo idėją Vilkyčiuose surengti šiaudinių skulptūrų plenerą anonsavo daugelio idėjų generatorius vilkytiškis kalvis Darius Vilius.
Pernai pabandę įgyvendinti tokią neįprastą mintį vilkytiškiai pasidžiaugė vykusiu rezultatu, tad tradiciją nutarė tęsti. Pritariančiųjų vietinių daug neatsirado, bet laimė, išbandyti save tokioje kūryboje panoro Švėkšnos neįgaliųjų draugijos nariai ir viena šilutiškių šeima – Inga ir Audas Gečai su atžalomis. Tad šeštadienio pavakarę aikštėje šalia kelio jau puikavosi kelios naujos šiaudinės skulptūros, čia buvo atgabentas ir kelis mėnesius pravažiuojančiųjų pro Vilkyčius akis traukęs šiaudinis plačiaragis briedis.
Ne vienas, matęs šiuos šiaudinius Žolinės ženklus, net graudinosi, kuomet jau sutemus jie nušvietė apylinkės dangų ir… virto pelenais. Pasak D.Viliaus, jų paskirtis buvo kaip tik tokia – nešti šviesą.
Veiklos buvo visiems
Iki vakaro Vilkyčiuose dar buvo daug atrakcijų ir veiklos įvairių pomėgių šventės dalyviams.
Į susitikimą susirinkę prieš 20 metų vietos mokyklą, tuomet dar devynmetę, baigę vilkytiškiai vėl sėdo į mokyklinius suolus ir susikaupė pamokoms, kurias jiems vedė buvę mokytojai. Tarp „mokinių“ buvo ir dabartinė šios ugdymo įstaigos direktorė Inga Kirkickienė.
Abejingų nepaliko šalia mokyklos esančioje pievoje vaikštinėjantys poniai, kuriuos už pavadžių laikė žinoma krašto jojikė Laima Burškytė ir Edita Lizdenytė su broliu Augustu. Laima ryžosi atsivesti tik Meilutę, mat jos žirgas Kadrilis karščio nemėgsta, o Edita ir Augustas namuose paliko Limitą, bet visiems, kas norėjo, leido glostyti nosis Artemonui ir Čarliui. Septynmečiai poniai akivaizdžiai dėl to nedžiūgavo, bet pavėžėjo kiekvieną, kas sėdo į jų tempiamą karietą.
Atokiai pievelėje prie šaškių lentų susėdę vyrai bergždžiai bandė įveikti žinomą šio krašto šaškininkę Ireną Grauslienę, o ji tikino vis svajojanti (bet nepavyksta) atrasti tokią gabią merginą, kurią galėtų „po savęs palikti“.
Čia pat senovinių amatų mokė iš Priekulės atvykę amatininkų gildijos „Krikragaa“ nariai: vieni kvietė pasigaminti birbynę, kiti – vardinę odinę apyrankę, treti – išmokti dar nematytų judrių žaidimų.
Svečiai pasidžiaugė, kad bendruomenės vienijasi
Ir besikalbantys, ir jau šašlykus skanaujantys žiūrovai sukluso, kuomet per aikštę ir dar plačiau nuaidėjo kaimynų priekuliškių kultūros centro mušamųjų grupės, „Freilinomis“ pasivadinusios, būgnų dundesys. Anot šventės vedėjos Linos Balčiauskienės, tie garsai neabejotinai suvirpino ir pačios deivės Žemynos širdį.
Viduvasario žolynų puokšteles vedėja įteikė visiems svečiams, mat šventai tikima, jog tam, kas tądien rankose gėlių neturės, velnias gali savo uodegą įbrukti…
Niekas nesuabejojo, kad turi pagrindo ir kitas tos dienos tikėjimas: kas Žolinės dieną neina į svečius paviešėti, tas bus neturtingas. Todėl draugėn tądien rinkosi kaimynai ir giminės, todėl vis pilnesnė darėsi ir Vilkyčių kaimo aikštė.
Susirinkusiuosius sveikinęs savivaldybės mero pavaduotojas Virgilijus Pozingis pasidžiaugė, kad Vilkyčiai keičiasi, jų bendruomenės stiprėja ir randa bendrą požiūrį į veiklą ir bendraminčius.
Laikinai seniūnijai vadovaujantis Kęstutis Sadauskas pastebėjo, kad vasaros šventė tampa bendruomenes vienijančia grandimi ir linkėjo vietiniams pakantumo ir meilės vienas kitam. Visam būriui šventės organizatorių ir rėmėjų dėkojo naujasis bendruomenių centro „Viltis“ pirmininkas Mantas Genys.
Pagerbti seniausi ir jauniausi
Vieni po kitų scenon pakviesti būreliai sporto varžybų nugalėtojų, naujagimių susilaukusios šeimos, garbūs senjorai ir pavyzdingai besitvarkantys apylinkės ūkininkai.
Už puikiai tvarkomą aplinką apdovanoti lankupiškė Ramutė Dubuliauskienė, vilkytiškė Aldona Venskienė, Vida ir Virginijus Palaikiai iš Skautelių bei Aisėnuose gyvenantis Juozas Kasparavičius.
Gėlių puokštės įteiktos gausiam būriui ilgaamžių: vilkytiškėms Genovaitei Mickienei ir Irenai Mikužienei, Adolfinai Jucienei iš Dieglių, Domicelei Pokvytaitei iš Sakūtėlių, Olgai Rogienei iš Vilkmedžių, Barborai Žemgulienei iš Pangirių, vilkytiškiams Antaninai Juodeikienei, Danutei Raziūnienei, Gretai Sakuotienei ir Liucei Srugytei, Kaziui Useliui ir Stanislavai Dirgėlienei iš Sakūtėlių, Anicetai Petraškienei iš Vilkmedžių, vilkytiškiams Stasiui Gečui ir Domininkui Štulcui.
Dar gausiau nei ilgaamžių Vilkyčių apylinkėje užderėjo naujagimių. Per pastaruosius metus bendruomenę papildė Enrika Antužytė, Ema Šeputytė, Domantas Gramauskas, Lėja Birbalaitė, Gustė Bružaitė, Goda Šiurytė, Kajus Būdvytis, Deividas Davide Fiorini, Jonas Genys, Lukas Pagojus ir Urtė Ūselytė, Miglė Petraškaitė, Augustas Puškorius, Majus ir Mijus Raulinaičiai, Gabija Venckutė, Benas Vytuvis, Auksė Baltrukonytė, Gabrielė Urbonaitė, Rasvaldė Kolberkytė ir Dargiris Vilius. Visiems jiems sėkmę lems bendruomenės dovanos – vilko pėdutės.
Koncertą vilkytiškiams dovanojo jauni ir vyresni, saviškiai ir iš toliau atvykę šokėjai ir dainininkai, o visai sutemus apie vasaros susibūrimą Vilkyčiuose visiems, kas jame nedalyvavo, pranešė fejerverkai ir degančių šiaudinių skulptūrų liepsnų pašvaistė.
Rašyti atsakymą