Vertingiausia kiekvieno žmogaus gyvenime yra įgyta patirtis, kuria jis gali pasinaudoti kurdamas savo ateitį, bręsdamas ir tapdamas tikra asmenybe, ir žmonės, kurie parodo daugybę kelių, padeda pažinti pasaulį, susivokti jame, atskirti, kas yra gėris, o ko reikėtų vengti.
Prieš 10 metų turėjau galimybę padėti žmonėms, kurie troško įgyvendinti savo gražiausias svajones, kurie puoselėjo ambicingus planus. Džiaugiuosi, kad galėjau būti labai arti ir matyti tai, kas tuo metu man atrodė kartais ir neįmanomi dalykai.
Kai bandau prisiminti išskirtines akimirkas iš to laiko, kai „Šilutės naujienų“ laikraštis skaičiavo pirmąsias dienas, savaites, mėnesius, prieš akis iškyla keletas vaizdų. Susikaupęs, rimtas Skirmantės veidas, jos gebėjimas greitai ir taikliai sugalvoti intriguojančius pavadinimus straipsniams (ir, aišku, ne tik juos).
Vilijos korektiškumas ir kantrybė aiškinant, ką reikia daryti, kaip reikia sukurti, parašyti. Su didžiule nostalgija prisimenu Sigito žaismingas pastabėles, tą velniuką jo akyse, kai jis sėdėdavo prie kompiuterio turėdamas vienokį ar kitokį sumanymą.
Menu Šarūną, tada, atrodė, amžinai sėdintį prie kompiuterio ir jau tapusį neatsiejama tos dėžės dalimi, jo paprastumą, konkrečius, dalykiškus patarimus. O Dalios gebėjimas rinkti tekstą man tada, visiškai neturinčiai kompiuterinio raštingumo, atrodė kaip pasaulio stebuklas. Sunkiai galėjau patikėti, kad įmanoma tokiu greičiu spausdinti ir, svarbiausia, visai nežiūrint į klaviatūrą.
Esu labai dėkinga, kad daugelį vertingų gyvenimo pamokų turėjau išmokti ir kad Jūs man padėjote tai padaryti. Nors bendravome nelabai ilgai, tačiau tas laikas, praleistas su Jumis, buvo labai svarbus ir reikšmingas.
Sveikindama su gražia sukaktimi norėčiau palinkėti, kad nepavargtumėte. O jeigu kada ir pajusite nuovargį, suabejosite savo darbo svarba ir reikšmingumu – greitai nuvytumėte įkyrias mintis. Esate reikalingi, laukiami, mylimi daugybės savo skaitytojų – niekada to nepamirškite.
Sėkmės visam dabartiniam Jūsų kolektyvui.